Pradžia / Technologijos / Elektromobilių įkrovimo stotelės Lietuvoje

Elektromobilių įkrovimo stotelės Lietuvoje

Dar prieš kelerius metus elektromobilis Lietuvoje buvo retenybė – kažkas panašaus į marsietį parkavimo aikštelėje. Šiandien vaizdas keičiasi gana sparčiai, o kartu su juo auga ir klausimas, kuris kankina kiekvieną, svarstantį pirkti elektrinį automobilį: kur, po velnių, aš jį įkrausiu? Atsakymas nėra vienareikšmis, nes infrastruktūra Lietuvoje vystosi netolygiai – kai kur jau galima pamiršti apie krovimo stresą, o kai kur teks planuoti maršrutą kaip ekspediciją.

Kaip atrodo tinklas šiandien

Jeigu paklaustum prieš penkerius metus, ar Lietuvoje apskritai įmanoma normaliai keliauti elektromobiliu tarp miestų, dauguma tik gūžčiotų pečiais. Dabar situacija kitokia. Pagrindiniai keliai – Vilnius–Kaunas, Kaunas–Klaipėda, Via Baltica kryptimi – jau nusagstyti greito įkrovimo taškais gana tankiai. Ignitis ON, kuris šiuo metu yra didžiausias žaidėjas rinkoje, per pastaruosius metus išplėtė tinklą taip, kad realiai galima nuvažiuoti iš vieno miesto galo į kitą nesijaudinant, ar užteks baterijos.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Nutolusiuose rajonuose, mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse stotelių tankumas vis dar primena oazę dykumoje – yra, bet toli viena nuo kitos. Jei gyveni Vilniuje ar Kaune, greičiausiai net nepastebėsi problemos. Jei gyveni, tarkim, Zarasų rajone, kelionė gali reikalauti šiek tiek daugiau planavimo negu norėtųsi.

Kas tas Ignitis ON ir kodėl apie jį tiek kalbama

Negalima rašyti apie įkrovimo infrastruktūrą Lietuvoje ir nepaminėti Ignitis ON – tai iš esmės tapo sinonimu žodžiui „elektromobilio krovimas” daugeliui vartotojų. Įmonė aktyviai plečia tinklą tiek prie prekybos centrų, tiek prie degalinių, tiek magistralėse. Jų stotelės dažniausiai palaiko CCS jungtis ir siūlo iki 150 kW ar net didesnę galią kai kuriose vietose, o tai reiškia, kad realų pakrovimą nuo 20 iki 80 proc. galima atlikti per 20–30 minučių, priklausomai nuo automobilio modelio ir baterijos technologijos.

Be Ignitis ON, rinkoje veikia ir kiti tiekėjai – Circle K taip pat instaliuoja greito krovimo stoteles savo degalinėse, o kai kurie prekybos centrų tinklai (pavyzdžiui, Maxima ar IKEA) siūlo nemokamą arba labai pigų krovimą klientams, kol jie apsiperka. Tai gana protingas sprendimas – laikas, kurį ir taip praleidi parduotuvėje, panaudojamas baterijai papildyti.

Namų krovimas – dažnai pamirštas, bet svarbiausias variantas

Čia dažnai pamirštama pati akivaizdžiausia tiesa: didžiąją dalį krovimo dauguma elektromobilių savininkų atlieka ne viešose stotelėse, o namie. Jei gyveni privačiame name ar turi galimybę pasistatyti wallbox tipo įkroviklį garaže, viešosios infrastruktūros klausimas tampa aktualus tik ilgesnėms kelionėms.

Problema iškyla daugiabučiuose. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų Europos šalių, didžioji dalis gyventojų gyvena būtent daugiabučiuose, kur nėra nuosavo garažo ar priskirtos parkavimo vietos su elektros prieiga. Čia jau reikia arba bendrijos sutikimo instaliuoti krovimo tašką bendrose patalpose, arba pasikliauti viešais taškais netoli namų. Kai kurie miestai, tarp jų Vilnius, jau pradeda diegti gatvės tipo krovimo stoteles gyvenamuosiuose kvartaluose, bet tai vis dar labiau išimtis nei taisyklė.

Jei planuoji pirkti elektromobilį ir gyveni daugiabutyje, pirmiausia išsiaiškink, ar tavo namo teritorijoje apskritai yra galimybė įsirengti krovimo tašką – tai gali sutaupyti daug nervų vėliau.

Kainos – ne visada taip paprasta, kaip atrodo

Vienas iš dalykų, kuris žmones dažnai nustebina, yra kainodaros netvarka. Skirtingi operatoriai taiko skirtingus tarifus, o kartais net vienas operatorius gali turėti kelis kainodaros modelius priklausomai nuo galios ar laiko. Kai kur mokama už kilovatvalandę, kai kur – už minutę prisijungimo, kartais taikomas ir abonentinis mokestis, jei naudojiesi paslauga reguliariai.

Realybėje tai reiškia, kad greitas krovimas magistralėje gali kainuoti gerokai brangiau nei krovimas namie naktį, kai elektros kaina žemiausia. Skaičiuojant grynai finansiškai, elektromobilio išlaikymas vis tiek išlieka pigesnis nei degalinis automobilis, bet skirtumas nebe toks drastiškas, kaip skelbia optimistiškiausios reklamos. Verta įsidiegti kelias skirtingas aplikacijas – Ignitis ON, Circle K, galbūt ir tarptautinius tinklus kaip Ionity, jei planuoji keliauti į užsienį – kad turėtum daugiau lankstumo ir galėtum palyginti kainas realiu laiku.

Kelionės į užsienį ir tarptautinis suderinamumas

Čia atsiranda dar vienas niuansas, apie kurį verta pagalvoti prieš važiuojant, tarkim, į Lenkiją ar Vokietiją. Nors dauguma Europos šalių naudoja tą pačią CCS jungties standartą, kiekviena šalis turi savo operatorius, savo aplikacijas ir kartais gan painią mokėjimo sistemą. Kai kurie tinklai, tokie kaip Ionity ar Tesla Supercharger (dabar atviras ir kitų markių automobiliams kai kuriose vietose), veikia paneuropiniu mastu ir yra patogesni keliaujantiems.

Praktinis patarimas – prieš ilgesnę kelionę per keletą šalių verta atsisiųsti bent porą papildomų aplikacijų ir susikurti paskyras iš anksto, nes prie stotelės, kai baterija jau tuščia, ne visada yra laiko ar noro registruotis naujoje sistemoje.

Ką daryti, jei planuoji pirkti elektromobilį būtent dabar

Jei rimtai svarstai apie perėjimą prie elektromobilio, verta atlikti nedidelį namų darbą prieš priimant sprendimą. Pirma, pasižiūrėk žemėlapius – Ignitis ON, Plugshare ar panašios aplikacijos rodo esamas stoteles realiu laiku, įskaitant tai, ar jos šiuo metu laisvos, ar užimtos. Antra, įvertink savo kasdienį maršrutą – jei daugiausiai važinėji miesto ribose ir turi galimybę krautis namie, viešosios infrastruktūros trūkumas tau bus mažiau aktualus nei žmogui, kuris nuolat keliauja tarp miestų ar regionų.

Trečia, nepamiršk atsižvelgti į žiemą. Lietuvos klimatas nėra pats draugiškiausias baterijoms – šaltyje elektromobilio ridos smarkiai sumažėja, o krovimo greitis taip pat gali sulėtėti. Tai reiškia, kad žiemą kelionės planavimas tampa dar svarbesnis, o rezervo turėjimas – ne prabanga, o būtinybė.

Vietoje išvadų: ką verta įsidėmėti prieš įsijungiant į elektrinę bangą

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje jau nebe tas skausmo taškas, koks buvo prieš kelerius metus, bet ir ne idealus, be trūkumų veikiantis mechanizmas. Didieji miestai ir pagrindiniai keliai jau gana gerai aprūpinti, o štai regionai ir daugiabučių kvartalai vis dar reikalauja papildomo planavimo ir kantrybės. Jei jau turi ar planuoji elektromobilį, geriausia strategija – nesitikėti, kad viskas veiks taip pat patogiai kaip degalinės su benzinu, o iš anksto pasiruošti: turėti kelias aplikacijas telefone, žinoti savo automobilio realią ridą žiemą, ir, jei įmanoma, susitarti dėl krovimo galimybės namie ar darbe.

Infrastruktūra vystosi sparčiai, ir tikėtina, kad po kelerių metų šis straipsnis atrodys pasenęs – bus daugiau stotelių, aiškesnė kainodara, galbūt net vieninga mokėjimo sistema visoje šalyje. Kol kas gi tenka priimti realybę tokią, kokia ji yra: elektromobilis Lietuvoje – jau visiškai realus ir patogus pasirinkimas, tik reikalaujantis šiek tiek daugiau sąmoningumo nei tradicinis automobilis su degalų baku.