Kodėl apskritai verta kalbėti apie Linux?
Jei esi čia, greičiausiai kažkas tau pasakė, kad Linux yra kažkas ypatingo. Arba tiesiog pavargai nuo Windows atnaujinimų, kurie įsijungia pačiu blogiausiu metu, arba macOS kaina pradėjo atrodyti kaip juokas. Bet kokiu atveju – tu esi tinkamoje vietoje.
Linux nėra kažkokia mistinė operacinė sistema, skirta tik programuotojams su juodais džemperiais ir kavos puodeliu, ant kurio parašyta „I void warranties”. Šiandien Linux yra pakankamai draugiškas net tiems, kurie pirmą kartą girdi žodį „distribucija”. Ir ne, tau nereikės rašyti komandų į terminalą kiekvieną kartą, kai nori atidaryti naršyklę.
Linux valdo didžiąją dalį interneto serverių, beveik visus superkompiuterius pasaulyje, Android telefonus tavo kišenėje ir netgi kai kuriuos automobilius. Tai nėra hobistų žaisliukas – tai rimta sistema, kuri tiesiog atsitiktinai yra nemokama ir atviro kodo.
Distribucija – kas tai ir kurią rinktis?
Čia daugelis pradedančiųjų sustoja ir pasimeta. Linux nėra viena operacinė sistema – tai branduolys (kernel), ant kurio kiti žmonės ir organizacijos stato savo sistemas. Šios sistemos vadinamos distribucijomis arba „distro”. Ir jų yra šimtai.
Bet tau nereikia žinoti visų. Pradedantiesiems yra keletas aiškių variantų:
- Ubuntu – klasika. Didžiausia bendruomenė, daugiausia dokumentacijos, daugiausiai atsakymų į klausimus Google paieškoje. Jei kažkas sugenda, kažkas internete jau turėjo tą pačią problemą ir ją išsprendė.
- Linux Mint – daugelio ekspertų rekomenduojamas tiems, kurie ateina iš Windows. Atrodo panašiai, veikia intuityviai, ir yra labai stabilus.
- Fedora – šiek tiek modernesnis, naudoja naujausias technologijas, bet vis dar draugiškas. Geras pasirinkimas tiems, kurie nori šiek tiek daugiau nei tik stabilumo.
- Pop!_OS – sukurtas System76 kompanijos, ypač gerai veikia su NVIDIA vaizdo plokštėmis ir yra puikus pasirinkimas žaidėjams ar tiems, kurie dirba su grafika.
Mano rekomendacija? Jei nežinai ko nori – pradėk nuo Linux Mint su Cinnamon aplinka. Tai tarsi komforto zona žmogui, kuris visą gyvenimą naudojo Windows. Vėliau, kai suprasi kaip viskas veikia, galėsi eksperimentuoti su kitomis distribucijomis.
Kaip atsisiųsti ir pasiruošti diegimui
Gerai, apsisprendei. Dabar reikia gauti tą sistemą į savo kompiuterį. Procesas nėra sudėtingas, bet reikia atlikti kelis žingsnius teisingai.
Pirmiausia eik į pasirinktos distribucijos oficialią svetainę ir atsisiųsk ISO failą. Tai yra disko atvaizdas – iš esmės visas operacinės sistemos turinys viename faile. Linux Mint ISO rasite adresu linuxmint.com, Ubuntu – ubuntu.com.
Tada tau reikės USB atmintinės su bent 8 GB vietos. Svarbiausia – ji bus visiškai ištrinta, todėl pasirūpink, kad joje nebūtų nieko svarbaus.
Norėdamas įrašyti ISO į USB, naudok vieną iš šių įrankių:
- Balena Etcher – paprasčiausias variantas. Atsisiųsk, paleisk, pasirink ISO, pasirink USB, spausk „Flash”. Viskas.
- Rufus (tik Windows) – šiek tiek daugiau nustatymų, bet irgi nesudėtingas.
- Ventoy – pažangesnis variantas, leidžiantis turėti kelis ISO viename USB.
Vienas svarbus dalykas prieš diegimą – pasidaryk atsarginę kopiją. Jei turi svarbių failų Windows ar macOS, nukopijuok juos į išorinį diską arba debesį. Diegimo procesas gali paveikti esamus duomenis, ypač jei planuoji pakeisti visą sistemą.
BIOS ir įkrovimas iš USB – ta paslaptinga dalis
Štai čia daugelis pradedančiųjų sustoja ir galvoja, kad tai per sudėtinga. Bet iš tikrųjų tai tik keletas mygtukų paspaudimų.
Kai įkiši USB ir paleidi kompiuterį, sistema normaliai paleistų Windows ar ką ten turi. Tau reikia pasakyti kompiuteriui, kad šį kartą paleistų iš USB. Tam reikia patekti į BIOS arba Boot Menu.
Kai tik kompiuteris pradeda startuoti (matai gamintojo logotipą), reikia greitai paspausti tam tikrą klavišą. Skirtingi gamintojai naudoja skirtingus klavišus:
- F2 arba Delete – dažniausiai ASUS, Gigabyte plokštėms
- F1 arba F2 – Lenovo
- F10 arba Escape – HP
- F2 – Dell
- Option (⌥) – Mac
Jei nepateki į BIOS, tiesiog ieškok „Boot Menu” varianto – dažnai tai yra F12 arba F11. Boot Menu leidžia tiesiog pasirinkti, iš kur paleisti sistemą, neliečiant BIOS nustatymų.
Dar vienas dalykas – jei turi modernų Windows kompiuterį, gali tekti išjungti Secure Boot BIOS nustatymuose. Tai saugumo funkcija, kuri kartais blokuoja Linux paleidimą. Ubuntu ir Fedora paprastai veikia su Secure Boot, bet kitos distribucijos gali reikalauti jį išjungti.
Diegimo procesas žingsnis po žingsnio
Kai sistema paleista iš USB, dauguma distribucijų siūlo Live režimą – galimybę išbandyti Linux tiesiai iš USB, neinstaliuojant nieko į kompiuterį. Tai puiki galimybė pamatyti, ar viskas veikia – internetas, garsas, ekrano raiška. Išbandyk viską prieš diegdamas.
Kai apsisprendei diegti, paleisk diegimo programą (paprastai yra ikonėlė darbalaukyje). Procesas skiriasi priklausomai nuo distribucijos, bet bendri žingsniai yra tokie:
1. Kalba ir klaviatūra. Pasirink lietuvių kalbą arba anglų – kaip tau patogiau. Klaviatūros išdėstymą irgi pasirink teisingą.
2. Disko padalijimas. Čia reikia atidžiausiai. Turėsi kelis variantus:
- „Erase disk and install” – ištrina viską ir instaliuoja Linux. Paprasčiausias variantas, bet prarandami visi duomenys.
- „Install alongside Windows” – dual boot. Linux ir Windows gyvena tame pačiame kompiuteryje, ir paleidžiant gali pasirinkti kurią sistemą naudoti.
- Rankinis padalijimas – pažangiems vartotojams, kurie nori tiksliai kontroliuoti, kiek vietos skirti kiekvienai partijai.
Pradedantiesiems rekomenduoju arba pilną Linux diegimą (jei kompiuteris skirtas tik Linux), arba dual boot (jei dar nori turėti Windows atsarginiam atvejui).
3. Vartotojo paskyra. Sukurk vartotojo vardą ir slaptažodį. Svarbu – šis slaptažodis bus naudojamas ir administratoriaus teisėms, todėl nepamiršk jo.
4. Diegimas. Spausk „Install” ir eik gerti kavos. Procesas trunka nuo 10 iki 30 minučių, priklausomai nuo kompiuterio greičio.
Kai diegimas baigtas, sistema paprašys išimti USB ir perkrauti kompiuterį. Padaryk tai ir – sveikiname, tu dabar turi Linux!
Pirmieji žingsniai naujoje sistemoje
Pirmas dalykas po diegimo – atnaujink sistemą. Taip, žinau, ką galvoji – „vos įdiegiau ir jau reikia atnaujinti?”. Bet tai svarbu, nes diegimo ISO gali būti kelių mėnesių senumo, o per tą laiką išleista daug saugumo pataisymų.
Linux Mint tai padaryti labai paprasta – atsidarys atnaujinimų tvarkyklė ir pasiūlys viską instaliuoti. Ubuntu gali tekti atidaryti terminalą ir parašyti:
sudo apt update && sudo apt upgradeNesibaik – tai nėra sudėtinga. sudo reiškia „daryti kaip administratorius”, apt yra paketų tvarkyklė (programa, kuri instaliuoja kitas programas), update atnaujina sąrašą, o upgrade instaliuoja naujinimus.
Toliau – instaliuok reikalingas programas. Linux turi savo „parduotuves” – Software Center arba App Store tipo programas, iš kurių gali instaliuoti beveik viską. Populiarios alternatyvos Windows programoms:
- LibreOffice – vietoj Microsoft Office (dažnai jau įdiegta)
- GIMP – vietoj Photoshop
- VLC – video grotuvui
- Firefox arba Chromium – naršyklei
- Thunderbird – el. paštui
Beje, jei naudoji Google Chrome, Spotify, Discord, Zoom ar Steam – jie visi turi oficialias Linux versijas. Tai nėra kokia atsilikusi sistema, kur nėra programų.
Dažniausios problemos ir kaip jas spręsti
Būkime sąžiningi – ne viskas visada veikia iš karto. Štai keletas dažniausių problemų ir jų sprendimai.
Wi-Fi neveikia. Tai klasikinė problema, ypač su Broadcom ar Realtek kortelėmis. Sprendimas dažnai paprastas – reikia instaliuoti papildomus tvarkykles (drivers). Ubuntu ir Mint turi „Additional Drivers” programą, kuri automatiškai aptinka ir siūlo instaliuoti reikalingus tvarkykles. Jei Wi-Fi neveikia, prijunk kompiuterį kabeliu ir naudok šią programą.
NVIDIA vaizdo plokštė. Linux ir NVIDIA istoriškai turėjo sudėtingus santykius. Šiandien situacija geresnė, bet vis tiek rekomenduojama instaliuoti oficialius NVIDIA tvarkykles, o ne atvirojo kodo Nouveau. Vėl – „Additional Drivers” programa tau padės.
Garsas neveikia. Kartais reikia pakeisti garso išvesties nustatymus. Eik į sistemos nustatymus, rask garso sekciją ir patikrink, ar pasirinktas teisingas išvesties įrenginys.
Programa neinstaliuojasi. Jei programa nėra Software Center, gali tekti ją instaliuoti kitais būdais – per terminalą, iš .deb failo (Ubuntu/Mint) arba per Flatpak/Snap paketus. Flatpak yra universalus formatas, veikiantis daugelyje distribucijų, ir flathub.org turi didžiulę programų biblioteką.
Terminalas atrodo bauginančiai. Suprantama. Bet iš tikrųjų daugelis problemų išsprendžiamos nukopijuojant komandą iš interneto ir įklijuojant į terminalą. Svarbiausia – suprask, ką kopijuoji. Niekada nevykdyk komandų, kurių nesupranti, ypač su sudo.
Kai Linux tampa gyvenimo būdu, o ne tik eksperimentu
Praėjus kelioms savaitėms su Linux, pastebėsi keistą dalyką – pradėsi suprasti, kaip kompiuteris iš tikrųjų veikia. Windows ir macOS slepia daug dalykų po gražiomis sąsajomis. Linux – ne. Jis parodo, kas vyksta po gaubtu, ir tai iš pradžių gali atrodyti kaip trūkumas, bet ilgainiui tampa privalumu.
Pradėsi skaityti apie skirtingas darbalaukio aplinkas – GNOME, KDE Plasma, XFCE – ir suprasi, kad Linux leidžia keisti beveik viską. Nepatinka kaip atrodo sistema? Pakeisk. Nori, kad darbalaukis atrodytų kaip macOS? Galima. Kaip Windows 11? Irgi galima. Kaip kažkas visiškai unikalaus? Žinoma.
Bendruomenė yra vienas didžiausių Linux privalumų. Reddit (r/linux4noobs yra tiesiog puikus pradedantiesiems), Ask Ubuntu, Linux Mint forumas – visur rasi žmonių, pasiruošusių padėti. Linux naudotojai paprastai mėgsta padėti naujiems vartotojams, nes kažkada patys buvo toje pačioje vietoje.
Galiausiai – nesijaudink, jei iš pradžių kažkas neveikia arba kažko nesupranti. Linux mokymasis yra procesas, ne vienkartinis įvykis. Kiekviena problema, kurią išsprendžiamas, suteikia daugiau supratimo apie tai, kaip sistema veikia. Po metų pažvelgsi atgal ir juoksiesi, kad kažkada bijojai terminalo. O gal net pradėsi rekomenduoti Linux savo draugams – ir taip šis ciklas tęsiasi toliau.
