Kodėl Lietuvoje apskritai reikia VPN?
Lietuva nėra Kinija ar Rusija, kur interneto cenzūra yra kasdienybė. Čia galima laisvai naršyti, žiūrėti YouTube, naudotis socialiniais tinklais be jokių apribojimų. Tai kodėl apie VPN apskritai verta kalbėti? Nes privatumas ir saugumas – tai ne tik cenzūros klausimas.
Pirmiausia – viešieji Wi-Fi tinklai. Kavinėse, oro uostuose, viešbučiuose, net universitetuose naudojami atviri tinklai yra tikras rojus tiems, kas moka perimti duomenis. Jei jungiesi prie neapsaugoto Wi-Fi ir tuo metu tikrini banko sąskaitą ar įvedi slaptažodžius – esi pažeidžiamas. VPN šifruoja visą tavo srautą, todėl net jei kas nors ir perims paketus, matys tik beprasmį šiukšlių rinkinį.
Antra – geografiniai apribojimai. Galbūt nori žiūrėti BBC iPlayer, kuris prieinamas tik JK, arba nori pasiekti tam tikrą amerikiečių srautinio turinio platformą, kuri Lietuvoje veikia su ribotu katalogu. Netflix Lietuvoje ir Netflix JAV – tai du skirtingi produktai. Su VPN gali pasirinkti, iš kur „atrodai”.
Trečia – interneto tiekėjai. Tavo interneto paslaugų teikėjas (IPT) mato viską, ką darai internete. Teoriškai jie gali šią informaciją parduoti reklamuotojams arba perduoti valdžios institucijoms. VPN neleidžia IPT matyti konkrečių svetainių, kurias lankai – jie mato tik tai, kad jungiesi prie VPN serverio.
Kaip apskritai veikia VPN ir ką reiškia tie visi techniniai terminai
Prieš einant prie konkrečių rekomendacijų, verta suprasti, kas iš tikrųjų vyksta po gaubtu. VPN (Virtual Private Network) sukuria šifruotą tunelį tarp tavo įrenginio ir VPN serverio. Visas tavo interneto srautas keliauja per šį tunelį, todėl iš išorės atrodo, kad esi tame mieste ar šalyje, kur yra serveris.
Šifravimo protokolai – tai vienas iš svarbiausių dalykų, į kuriuos reikia žiūrėti renkantis VPN. Štai pagrindiniai:
- OpenVPN – senasis patikimas standartas. Atviro kodo, gerai audituotas, saugus. Šiek tiek lėtesnis nei naujesni protokolai, bet patikimumas neabejotinas.
- WireGuard – naujesnė karta. Greitesnis, lengvesnis, modernesnė kriptografija. Daugelis VPN tiekėjų jau pereina prie jo arba siūlo kaip parinktį.
- IKEv2/IPSec – ypač gerai veikia mobiliuosiuose įrenginiuose, nes greitai atnaujina ryšį perjungiant tinklus.
- Proprietary protokolai – kai kurie tiekėjai turi savus protokolus (pvz., NordVPN turi NordLynx, pagrįstą WireGuard). Dažnai optimizuoti greičiui.
No-logs politika – tai pažadas, kad VPN tiekėjas nesaugo jokių duomenų apie tai, ką darei internete. Teoriškai tai reiškia, kad net jei valdžia pareikalautų informacijos, tiekėjas neturėtų ką pateikti. Bet čia svarbu žiūrėti, ar ši politika buvo nepriklausomai audituota – nes pažadai yra vienas dalykas, o realybė – kitas.
Kill switch – funkcija, kuri automatiškai nutraukia interneto ryšį, jei VPN jungtis dingsta. Tai svarbu, nes be jos tavo tikras IP adresas gali „nutekėti” tuo momentu, kai VPN atsijungia.
NordVPN – lietuviškas produktas, kuris tapo pasauliniu žaidėju
Kalbant apie VPN Lietuvoje, neįmanoma nepaminėti NordVPN. Tai ne tik vienas populiariausių VPN pasaulyje – tai lietuviška sėkmės istorija. Bendrovė įsikūrusi Panamoje (dėl palankesnių privatumo įstatymų), bet jos šaknys – Vilniuje. Tai kažkaip suteikia papildomą pasitikėjimo dozę.
Ką NordVPN siūlo techniškai:
- Daugiau nei 6000 serverių 111 šalyse
- NordLynx protokolas (pagrįstas WireGuard) – vienas greičiausių rinkoje
- Double VPN – srautas eina per du serverius iš eilės, dvigubas šifravimas
- Onion over VPN – integruota Tor tinklo parama
- Threat Protection – blokuoja reklamas, stebėjimo skriptus ir žinomus kenkėjiškus domenus
- Nepriklausomai audituota no-logs politika (PricewaterhouseCoopers atliko auditą)
Greitis – vienas stipriausių NordVPN pusių. Testuojant iš Lietuvos, NordLynx protokolu galima pasiekti serverius Vakarų Europoje su minimalia greičio praradimo dalimi. Jei turi 300 Mbps ryšį, su NordVPN tikėtina, kad matysis apie 250-280 Mbps – tai puiku.
Kaina: apie 3-4 EUR per mėnesį perkant dvejų metų planą. Tai vidurinė rinkos kainų zona. Yra ir pigesnių, yra ir brangesnių. Bet už šią kainą gauni tikrai solidų produktą.
Trūkumai? Klientų aptarnavimas kartais lėtokas. Ir nors jie sako, kad yra lietuviška bendrovė, lietuviškos sąsajos nėra – viskas angliškai. Smulkmena, bet vis tiek.
ExpressVPN, Surfshark ir kiti rimti konkurentai
NordVPN nėra vienintelis pasirinkimas, ir tai svarbu suprasti. Rinka pilna gerų produktų, ir kiekvienas turi savų privalumų.
ExpressVPN – ilgą laiką buvo laikomas auksiniu standartu. Jų Lightway protokolas yra greitas ir patikimas, serverių tinklas platus, programėlės intuityvios. Tačiau kaina – viena aukščiausių rinkoje (apie 8-10 EUR per mėnesį net su nuolaidomis). Ir 2021 metais bendrovę įsigijo Kape Technologies, kas sukėlė tam tikrų klausimų privatumo entuziastų bendruomenėje. Vis dėlto techniškai produktas išlieka stiprus.
Surfshark – irgi lietuviška kilmė (dabar priklauso Nord Security grupei kartu su NordVPN). Vienas didžiausių privalumų – neriboti įrenginiai vienu metu. Jei turi šeimą su daugybe telefonų, planšetių ir kompiuterių, tai labai praktiška. Kaina panaši į NordVPN. Greitis šiek tiek prastesnis, bet vis tiek priimtinas kasdieniam naudojimui.
Mullvad – privatumo fanatikų mėgstamiausias. Jokio el. pašto registruojantis, galima mokėti grynaisiais ar kriptovaliuta, griežčiausia no-logs politika rinkoje. Tačiau serverių tinklas mažesnis, nėra tiek daug funkcijų. Kaina fiksuota – 5 EUR per mėnesį, jokių metinių planų su nuolaidomis. Jei tau svarbiausia anonimiškumas, o ne kaina ar patogumas – Mullvad yra rimta alternatyva.
ProtonVPN – sukurtas tų pačių žmonių, kurie sukūrė ProtonMail. Šveicarija, stiprios privatumo tradicijos, atviro kodo programėlės. Yra nemokamas planas (ribotas, bet egzistuoja). Mokamas planas – apie 4-8 EUR per mėnesį. Geras pasirinkimas tiems, kurie jau naudoja Proton ekosistemą.
Nemokami VPN – kodėl tai beveik visada bloga idėja
Čia reikia kalbėti atvirai. Nemokami VPN egzistuoja, ir kai kurie žmonės juos naudoja. Bet reikia suprasti, kaip veikia verslo modelis.
VPN infrastruktūra kainuoja pinigus – serveriai, pralaidumas, personalas. Jei tu nemokai, kažkas kitas moka. Ir tas „kažkas kitas” dažniausiai yra reklamuotojai, kuriems parduodami tavo naršymo duomenys. Tai yra, tu naudoji VPN „privatumui”, o tiekėjas tuo pat metu parduoda informaciją apie tave. Ironiška.
Konkrečios problemos su nemokamais VPN:
- Duomenų pardavimas – tai pagrindinis verslo modelis daugeliui nemokamų tiekėjų
- Greičio apribojimai – dažnai dirbtinai sulėtinami, kad paskatintų pereiti prie mokamo plano
- Duomenų limitai – 500 MB ar 1 GB per mėnesį – tai nieko
- Saugumo spragos – kai kurie nemokami VPN buvo pagauti perduodant srautą be šifravimo arba su silpnu šifravimu
- Kenkėjiška programinė įranga – kai kurios nemokamos VPN programėlės buvo rastos su įmontuotais šnipinėjimo moduliais
Išimtys egzistuoja. ProtonVPN nemokamas planas yra tikras – jie uždirba iš mokamų vartotojų ir neturi reikalo parduoti duomenų. Windscribe taip pat turi gana dosnų nemokamą planą (10 GB per mėnesį). Bet tai išimtys, ne taisyklė.
Jei negali sau leisti mokamo VPN – geriau naudok Tor naršyklę konkretiems privatumo poreikiams, o ne rizikuok su abejotinu nemokamu VPN.
Kaip išsirinkti VPN pagal savo poreikius – praktinis vadovas
Teorija – gerai, bet praktika – geriau. Štai kaip galvoti apie pasirinkimą:
Jei nori greičio srautiniam turiniui: NordVPN arba ExpressVPN. Abu turi optimizuotus serverius srautiniam turiniui (Netflix, Disney+, BBC iPlayer ir t.t.). NordVPN turi net specialią funkciją, kuri automatiškai parenka geriausią serverį konkrečiai platformai.
Jei nori maksimalaus privatumo: Mullvad arba ProtonVPN. Atviras kodas, audituotos politikos, minimalus duomenų rinkimas. Mullvad net nereikalauja el. pašto – tiesiog gauni atsitiktinį paskyros numerį.
Jei nori naudoti keliuose įrenginiuose: Surfshark – neriboti įrenginiai. Arba NordVPN, kuris leidžia 10 įrenginių vienu metu.
Jei nori paprastumo: NordVPN arba ExpressVPN turi pačias intuityviauses programėles. Paspaudei vieną mygtuką – prisijungei. Nereikia suprasti protokolų ar serverių.
Jei nori taupyti: Surfshark arba ProtonVPN su ilgalaikiu planu. Galima rasti už 2-3 EUR per mėnesį su dvejų metų planu.
Praktinis patarimas: beveik visi rimti VPN tiekėjai siūlo 30 dienų pinigų grąžinimo garantiją. Tai reiškia, kad gali išbandyti, ir jei nepatiks – grąžinsi pinigus. Naudok tai. Išbandyk NordVPN mėnesį, tada galbūt Mullvad – ir pamatysi, kas tau tinka geriau nei bet koks straipsnis pasakys.
VPN ir Lietuvos teisinė aplinka – ką reikia žinoti
Lietuva yra ES narė, todėl čia galioja BDAR (GDPR) – vienas griežčiausių privatumo reglamentų pasaulyje. Tai reiškia, kad interneto tiekėjai negali laisvai parduoti tavo duomenų reklamuotojams be sutikimo. Tačiau tai nereiškia, kad jie negali saugoti duomenų ar perduoti juos teisėsaugai pagal teismo nutartį.
VPN naudojimas Lietuvoje yra visiškai legalus. Nėra jokių įstatymų, draudžiančių naudoti VPN. Tačiau svarbu suprasti: VPN nesuteikia imuniteto nuo įstatymų. Jei darai kažką nelegalaus, VPN gali apsunkinti tyrimą, bet ne padaryti tave visiškai nematomu.
Lietuva yra „14 akių” šalių grupės narė (kartu su ES šalimis, JAV, Australija ir kt.). Tai žvalgybos bendradarbiavimo sutartis, reiškianti, kad šalys gali dalintis žvalgybos duomenimis. Teoriškai tai reiškia, kad jei VPN tiekėjas yra vienoje iš šių šalių ir turi duomenų, jie gali būti paprašyti juos perduoti. Štai kodėl no-logs politika yra tokia svarbi – jei nėra duomenų, nėra ką perduoti.
Panamoje įsikūręs NordVPN, Šveicarijoje – ProtonVPN, Britanijos Mergelių salose – ExpressVPN. Visos šios jurisdikcijos pasirinktos neatsitiktinai – jos turi palankesnius privatumo įstatymus arba nėra „14 akių” grupėje.
Kai VPN tampa kasdienio gyvenimo dalimi – o ne tik paranoja
Daugelis žmonių galvoja apie VPN kaip apie kažką, ko reikia tik paranoikams ar tiems, kas daro kažką slapta. Bet iš tikrųjų tai tiesiog higiena – kaip dantų valymas. Tu valai dantis ne todėl, kad šiandien esi tikras, jog susirgsi, o todėl, kad tai protinga profilaktika.
Jei esi žmogus, kuris dirba nuotoliniu būdu ir dažnai jungiasi iš kavinių – VPN turėtų būti įjungtas visada. Jei keliaujate dažnai ir naudojate viešbučių Wi-Fi – tas pats. Jei tiesiog vertini privatumą ir nenorite, kad tavo IPT žinotų kiekvieną svetainę, kurią lankai – VPN yra paprastas sprendimas.
Galutinis atsakymas į klausimą „kuris VPN geriausias Lietuvoje” yra nuobodus, bet teisingas: priklauso nuo to, ko nori. Bet jei reikia vieno konkretaus patarimo – NordVPN yra saugiausias pasirinkimas daugumai žmonių. Greitas, patikimas, audituotas, su gera programėle ir priimtina kaina. Tai ne todėl, kad jis tobulas, o todėl, kad jis gerai subalansuotas. Jei esi privatumo entuziastas – žiūrėk į Mullvad. Jei nori pigiau su neribotais įrenginiais – Surfshark. Bet pradėk nuo ko nors, nes bet kuris iš šių mokamų sprendimų yra geriau nei nieko arba, dar blogiau, nei abejotinas nemokamas VPN.
