Prieš gerą dešimtmetį, jeigu kas nors būtų pasakęs, kad maža Baltijos šalis su vos trimis milijonais gyventojų taps viena iš tų vietų, kur gimsta milijardinės technologijų kompanijos, dauguma tik gūžtelėtų pečiais. O dabar žiūrim – Vinted, Nord Security, dešimtys kitų startuolių, kurie ne tik išgyveno, bet ir įrodė, kad Lietuva gali konkuruoti su Silicio slėniu ar Berlynu. Ir čia ne apie atsitiktinę sėkmę ar vieną gerą idėją laiku ir vietoje. Čia visa ekosistema, kuri augo, klupo, mokėsi ir galiausiai pradėjo duoti rezultatus, kuriuos matome šiandien.
Kaip viskas prasidėjo – Lietuvos startuolių aušra
Grįžkim šiek tiek atgal. Dar prieš dešimtmetį Lietuvos technologijų scena atrodė gana kukliai – keletas IT paslaugų kompanijų, dirbančių pagal užsakymus užsienio klientams, ir sauja entuziastų, bandančių kurti kažką savo. Investicijų buvo mažai, rizikos kapitalo fondų – dar mažiau, o apie „unicorn” statusą niekas net negalvojo.
Bet kažkas pasikeitė. Pirma, atsirado žmonės, kurie jau turėjo patirties dirbdami užsienyje ir grįžo su idėjomis bei žiniomis. Antra, valstybė (nors gal ir nenoromis) pradėjo kurti sąlygas – mokesčių lengvatas, startuolių vizas, palankesnę reguliacinę aplinką. Trečia, ir gal svarbiausia – atsirado sėkmės pavyzdžiai, kurie įkvėpė kitus. Kai matai, kad kaimynas iš gretimo miesto sukūrė kompaniją, kuri vertinama milijardais, pats pradedi galvoti, kad ir tau gal pavyks.
Šitas efektas domino – vienas sėkmingas startuolis sukuria dešimtis kitų, nes žmonės iš jo išeina, įgyja patirties ir kuria savo verslus. Vinted ir Nord Security čia suvaidino milžinišką vaidmenį, tapdami savotiškomis „mokyklomis” visai kartai IT specialistų ir vadovų.
Vinted – kaip sendinti drabužiai tapo milijardų verslu
Vinted istorija prasidėjo be jokio didelio plano pakeisti pasaulį. Milda Mitkutė norėjo sutvarkyti savo spintą ir sugalvojo platformą, kurioje galima parduoti nebenaudojamus drabužius. Skamba paprastai, tiesa? Bet būtent ta paprastumo idėja – leisti žmonėms lengvai parduoti ir pirkti dėvėtus daiktus – virto vienu didžiausiu Europos antrinės rinkos žaidėju.
Kas Vinted padarė ypatingu? Pirmiausia, laiku pagauta tendencija – tvarumas, atsakingas vartojimas, noras sutaupyti ir tuo pačiu prisidėti prie mažesnio atliekų kiekio. Antra, produktas buvo iš tiesų patogus. Nereikia ilgai galvoti, kaip parduoti seną striukę – kelios nuotraukos, trumpas aprašymas ir viskas veikia.
Vinted taip pat labai gerai suprato, kad reikia investuoti į vartotojo patirtį, o ne tik į marketingą. Kompanija ilgai vengė reklamuotis agresyviai, vietoj to leisdama produktui kalbėti pačiam už save. Ir tik vėliau, kai bazė jau buvo pakankamai didelė, pradėjo plėstis agresyviau – pirko konkurentus kitose šalyse (pavyzdžiui, Prancūzijoje veikusią Rakuten France arba vokišką Kleiderkreisel), keitė pavadinimus į vieną globalų prekės ženklą.
Šiandien Vinted vertinama daugiau nei 5 milijardus eurų ir veikia dešimtyse šalių. Bet įdomiausia – kompanija liko su pagrindine buveine Lietuvoje, čia dirba didžioji dalis inžinierių, produktų vadovų, dizainerių. Tai reiškia, kad būtent lietuviai kuria tuos algoritmus, kurie parodo tau, kokia striukė tau tinka geriausiai, arba nustato, kiek turėtum mokėti už persiuntimą.
Nord Security – kai VPN tapo eksporto preke
Jeigu Vinted pavyzdys parodo, kaip paprasta idėja gali tapti globaliu verslu, tai Nord Security istorija – kitokia. Čia jau iš pradžių buvo aišku, kad rinka didžiulė, o konkurencija – nemenka. NordVPN, pagrindinis Nord Security produktas, pradėjo veikti dar 2012 metais, kai apie kibernetinį saugumą kalbėjo daug mažiau žmonių nei šiandien.
Kas juos išskyrė iš krūvos kitų VPN paslaugų teikėjų? Manau, atsakymas paprastas – nuoseklus investavimas į technologijas ir vartotojų pasitikėjimą. VPN rinkoje pasitikėjimas yra viskas – juk tu perduodi savo interneto srautą per svetimą tinklą, tikėdamasis, kad niekas jo nesekiojos ar neparduos duomenų. Nord Security investavo į nepriklausomus auditus, skaidrumą, techninę infrastruktūrą, kuri leidžia veikti greitai ir stabiliai.
Vėliau kompanija išsiplėtė toli už VPN ribų – atsirado NordPass (slaptažodžių valdymas), NordLocker (failų šifravimas), NordLayer (verslo tinklo saugumas). Tai jau nebe vienas produktas, o visa kibernetinio saugumo ekosistema, kurią kuria vienas Lietuvoje įsikūręs koncernas.
Įdomus faktas – Nord Security niekada viešai neatskleidžia tikslaus savo vertinimo, bet analitikai spėja, kad kompanijos vertė siekia kelis milijardus dolerių. Ir, kas svarbiausia technologiniu požiūriu, jų inžinerinės komandos Vilniuje ir Kaune sprendžia problemas, kurios liečia dešimtis milijonų vartotojų visame pasaulyje – nuo tinklo maršrutizavimo optimizavimo iki kriptografinių protokolų kūrimo.
Kiti žaidėjai, apie kuriuos verta žinoti
Vinted ir Nord Security dažniausiai minimi kaip pavyzdžiai numeris vienas, bet Lietuvos technologijų scenoje yra ir kitų įdomių istorijų, kurios kartais lieka šešėlyje.
- CGTrader – platforma, kurioje pasaulio dizaineriai ir inžinieriai perka bei parduoda 3D modelius. Kompanija tapo vienu didžiausiu žaidėju šioje nišoje, dirbdama su tokiais klientais kaip automobilių gamintojai ar žaidimų studijos.
- Trafi – mobilumo technologijų kompanija, kuri kuria sprendimus miestams, padedančius planuoti viešąjį transportą ir integruoti skirtingus mobilumo variantus vienoje aplikacijoje. Jų technologija naudojama Miunchene, Antverpene ir kituose Europos miestuose.
- Kilo Health – sveikatos technologijų kompanija, kuri sparčiai augo pandemijos metu, kurdama skaitmenines sveikatos programas.
- Baltic Amadeus – senesnė, bet patikima IT paslaugų kompanija, dirbanti su valstybės institucijomis ir dideliais verslo klientais, rodanti, kad ne visos sėkmės istorijos turi būti apie „unicorn” statusą.
- Oxipit – dirbtinio intelekto sprendimai medicinos vaizdų analizei, konkrečiai – radiologijai. Įdomu tuo, kad tai vienas pirmųjų atvejų, kai Lietuvos AI produktas gavo CE sertifikatą naudoti Europos ligoninėse be žmogaus peržiūros tam tikrais atvejais.
Kiekviena šitų kompanijų turi savo istoriją, savo klaidas ir pergales, bet visos jos rodo tą patį – Lietuvoje galima kurti produktus, kurie konkuruoja globaliu lygiu, nesvarbu ar tai VPN paslauga, ar 3D modelių rinka.
Kas jungia visas šias sėkmės istorijas
Jeigu pažiūrėtum į visus šituos pavyzdžius kartu, pastebėtum kelis pasikartojančius elementus. Pirma – beveik visos šios kompanijos pradėjo nuo mažos, konkrečios problemos sprendimo, o ne nuo bandymo „pakeisti pasaulį”. Vinted sprendė spintos problemą, Nord Security – internetinio saugumo problemą. Nė vienas nepradėjo nuo grandiozinės vizijos, o vėliau ta vizija atsirado kartu su augimu.
Antra – visos šios kompanijos sugebėjo pritraukti tarptautinį kapitalą, bet neprarado ryšio su Lietuva. Vinted ir Nord Security ir toliau laiko didžiąją dalį inžinerinių komandų čia, o tai reiškia, kad ekonominis efektas lieka vietinis – mokesčiai, darbo vietos, žinių perdavimas.
Trečia – talentų ratas. Žmonės, kurie dirbo Vinted ar Nord Security, dažnai išeina ir kuria savo startuolius arba tampa investuotojais, mentoriais kitiems. Tai kuria savotišką snaigės efektą, kai kiekviena sėkminga kompanija generuoja dar kelias.
Ir dar vienas dalykas, apie kurį mažiau kalbama – laiko pasirinkimas. Visos šios kompanijos atsirado tuo metu, kai rinka buvo pasiruošusi jų produktui, bet dar nebuvo perpildyta konkurentų. Tai nereiškia, kad reikia tiesiog laukti „tinkamo momento” – dažniau tai atsitiktinumas, kurio negalima suplanuoti, bet galima pastebėti ir juo pasinaudoti, jeigu esi pakankamai lankstus.
Praktiniai patarimai tiems, kas svajoja apie savo startuolį
Jeigu skaitai šitą straipsnį ir galvoji apie savo idėją, štai keletas dalykų, kuriuos verta apmąstyti, remiantis tuo, ką matėme iš šitų sėkmingų atvejų:
- Pradėk nuo mažos, konkrečios problemos. Ne kiekvienas produktas turi keisti pasaulį iš pirmos dienos. Vinted sprendė spintos problemą, o po to jau tapo globaliu žaidėju.
- Investuok į produktą prieš marketingą. Vinted metus tobulino produktą prieš agresyviai plėsdama rinkas. Jeigu produktas nekokybiškas, jokia reklama nepadės ilgalaikėje perspektyvoje.
- Pasitikėjimas yra valiuta. Ypač jeigu dirbi su duomenimis ar saugumu, kaip Nord Security. Vieną kartą praradus vartotojų pasitikėjimą, jį atgauti beveik neįmanoma.
- Neišsigąsk mažų žingsnių. Daugelis šių kompanijų augo palaipsniui, ne per naktį. Reikia kantrybės ir pasiruošimo dirbti metų metus be garantijos, kad pavyks.
- Ieškok mentorystės ir bendruomenės. Lietuvoje šiandien yra daug daugiau galimybių bendrauti su žmonėmis, kurie jau praėjo šitą kelią, nei buvo prieš dešimtmetį. Naudokis tuo.
- Nebijok tarptautinių investicijų, bet saugok savo šaknis. Kapitalas gali ateiti iš bet kur, bet komandos ir kultūros stiprumas dažnai priklauso nuo to, kiek stipriai laikaisi savo pradinės bazės.
Taip pat verta paminėti – dabar Lietuvoje veikia keletas akceleratorių ir rizikos kapitalo fondų (Startup Lithuania, Practica Capital, Contrarian Ventures, kiti), kurie gali padėti pradedantiems. Nereikia visko daryti vienam, kaip kartais tekdavo daryti pirmiesiems pionieriams.
Vietoj taško – kas laukia toliau
Lietuvos technologijų scena šiandien atrodo visiškai kitaip nei prieš dešimtmetį. Vinted ir Nord Security tapo ne tik sėkmės pavyzdžiais, bet ir savotiškais katalizatoriais, kurie parodė – galima. Galima kurti produktus, kuriuos naudos milijonai žmonių visame pasaulyje, ir tuo pačiu likti čia, augint komandą, mokėti mokesčius, kurti darbo vietas savo šalyje.
Bet čia neturėtų būti pabaigos taškas – tai greičiau pradžia kito etapo. Sekantys penkeri metai parodys, ar Lietuva sugebės išlaikyti šitą augimo tempą, ar atsiras nauji „unicorn” kandidatai, ar dabartiniai lyderiai tęs plėtrą ar bus nupirkti didesnių žaidėjų. Dirbtinio intelekto banga, kibernetinio saugumo poreikis, tvarumo tendencijos – visa tai kuria naujas nišas, kuriose gali atsirasti kitas Vinted arba kitas Nord Security.
Vienas dalykas aiškus – istorija, kurią pradėjo šie du milžinai, dar toli gražu nebaigta. Ir jeigu turi idėją, kuri tau atrodo per maža ar per keista, prisimink – Vinted prasidėjo nuo noro sutvarkyti spintą. Kartais didžiausios sėkmės slypi mažiausiai tikėtinose vietose.
