Kodėl mokėti, kai galima nemokamai?
Kažkada buvo laikas, kai norėdamas turėti rimtą programinę įrangą, privalėjai arba išleisti nemažą sumą pinigų, arba… na, žinote, eiti tais keliais, kuriais geriau nevaikščioti. Dabar situacija pasikeitė kardinaliai. Nemokamų programų kokybė per pastaruosius dešimt metų šoktelėjo taip aukštai, kad daugeliu atvejų jos ne tik nenusileidžia mokamoms alternatyvoms – kartais jas net lenkia.
Čia ne apie kokias nors supaprastintas demo versijas su vandens ženklais ir išjungtomis funkcijomis. Kalbame apie pilnavertes programas, kurias aktyviai naudoja milijonai žmonių visame pasaulyje – nuo studentų iki profesionalų. Surinkau geriausias iš jų, paaiškinsiu kam jos tinka, ir pasakysiu, į ką reikia atkreipti dėmesį prieš diegiant.
Interneto naršyklės – čia viskas sudėtingiau, nei atrodo
Pradėkime nuo to, ką naudoja absoliučiai visi. Naršyklė – tai ne tik langas į internetą, tai programa, kuri veikia praktiškai visą laiką, kai sėdite prie kompiuterio, ir ji turi tiesioginę įtaką tam, kaip greitai veikia visas jūsų kompiuteris.
Mozilla Firefox – tai viena tų programų, apie kurią galima kalbėti ilgai. Atvirojo kodo, be pelno siekiančios organizacijos valdoma naršyklė, kuri rimtai žiūri į privatumą. Jei jus nervina mintis, kad Google žino kiekvieną jūsų žingsnį internete – Firefox yra logiškas pasirinkimas. Joje yra puikus plėtinių palaikymas, ir nors Chrome plėtiniai tiesiogiai neveikia, dauguma populiarių įrankių turi savo Firefox versijas.
Brave – naršyklė, pastatyta ant Chromium pagrindo (tas pats variklis kaip Chrome), bet su integruotu reklamos blokuotoju ir rimtomis privatumo funkcijomis. Praktinis patarimas: jei esate Chrome vartotojas ir norite kažko panašaus, bet su mažiau Google stebėjimo – Brave yra beveik skausmingas perėjimas. Visi Chrome plėtiniai veikia, sąsaja pažįstama, o greitis tikrai geras.
Vienas dalykas, kurį verta žinoti: kiekviena naršyklė naudoja operatyvinę atmintį. Chrome yra žinomas kaip RAM ėdikas, Firefox šiuo atžvilgiu yra šiek tiek taupesnis, o Brave – panašus į Chrome. Jei turite kompiuterį su 4 GB RAM – tai svarbu.
Biuro programos, kurios tikrai veikia
Microsoft Office kainuoja. Ir kainuoja nemažai – ypač jei reikia pilno paketo. Bet alternatyvos yra, ir jos yra geresnės nei daugelis galvoja.
LibreOffice – tai tikriausiai pats brandžiausias atvirojo kodo projektas biuro programinės įrangos srityje. Jame yra Writer (kaip Word), Calc (kaip Excel), Impress (kaip PowerPoint) ir dar keletas papildomų įrankių. Failų suderinamumas su Microsoft formatais yra geras – ne tobulas, bet geras. Sudėtingi Word dokumentai su specifiniais šriftais ar makrokomandomis kartais atrodo šiek tiek kitaip, bet 90% kasdienių užduočių – absoliučiai jokių problemų.
Praktinis patarimas: LibreOffice pagal nutylėjimą išsaugo failus savo formatu (.odt, .ods ir pan.). Jei dažnai keičiatės failais su žmonėmis, naudojančiais Microsoft Office – pakeiskite nustatymus, kad failai automatiškai būtų išsaugomi .docx ir .xlsx formatais. Tai padaroma per Tools → Options → Load/Save → General.
OnlyOffice Desktop Editors – mažiau žinoma alternatyva, bet labai verta dėmesio. Sąsaja yra artimesnė Microsoft Office, o suderinamumas su .docx formatais yra vienas geriausių tarp nemokamų sprendimų. Jei dirbate su dokumentais, kuriuos vėliau turi atidaryti Office vartotojai – OnlyOffice gali būti geresnis pasirinkimas nei LibreOffice.
Nuotraukų redagavimas be Photoshop prenumeratos
Adobe Photoshop prenumerata kainuoja apie 25-30 eurų per mėnesį. Per metus tai virsta į solidžią sumą. Ar tikrai verta mokėti tiek, jei jums reikia retušuoti nuotraukas, pašalinti foną ar padaryti keletą koregavimų?
GIMP (GNU Image Manipulation Program) – tai programa, apie kurią žmonės turi labai skirtingas nuomones. Viena vertus, ji yra galingas įrankis su funkcijomis, kurias sunku rasti bet kur kitur nemokamai. Kita vertus, sąsaja yra… savita. Jei esate įpratę prie Photoshop logikos, GIMP iš pradžių atrodys keistai. Bet čia yra gudrybė: galite pakeisti GIMP sąsają į „single-window mode” ir ji tampa žymiai patogesnė. Be to, internete yra daugybė pamokų, kaip GIMP naudoti Photoshop stiliumi.
Photopea – ir čia ateina tikras siurprizas. Tai nemokama programa, kuri veikia tiesiai naršyklėje (photopea.com), ir jos sąsaja yra beveik identiškai Photoshop. Atidaro .psd failus, palaiko sluoksnius, turi daugumą pagrindinių įrankių. Jei jums reikia greitai kažką padaryti su Photoshop failu, bet neturite programos – Photopea yra stebuklingas sprendimas. Yra reklamos, bet jos netrukdo darbui.
darktable – jei fotografuojate RAW formatu ir ieškote Lightroom alternatyvos, darktable yra rimtas kandidatas. Programa nėra lengvai išmokstama, bet galimybės yra tikrai solidžios: spalvų koregavimas, ekspozicija, triukšmo mažinimas, eksportavimas į įvairius formatus. Profesionalūs fotografai jį naudoja kasdien.
Saugumo programos – čia negalima taupyti, bet ir mokėti nebūtina
Antivirusinės programos – tema, apie kurią sklando daug mitų. Vienas iš jų: „nemokama antivirusinė programa neapsaugo.” Tai nėra tiesa.
Windows Defender – jei naudojate Windows 10 ar Windows 11, jau turite integruotą antivirusinę programą. Ir ji yra tikrai gera. Nepriklausomos testavimo organizacijos (AV-Test, AV-Comparatives) reguliariai ją testuoja, ir rezultatai yra konkurencingi su mokamais sprendimais. Paprastas patarimas: jei nedarote nieko specifiškai rizikingo internete, Windows Defender + sveika nuovoka yra pakankama apsauga.
Malwarebytes (nemokama versija) – tai ne antivirusinė programa tikrąja prasme, o papildomas įrankis kenkėjiškų programų paieškai. Nemokama versija neleidžia realaus laiko apsaugos, bet puikiai tinka periodiškai patikrinti sistemą. Rekomenduoju jį turėti šalia Windows Defender ir paleisti kartą per mėnesį.
Bitwarden – slaptažodžių tvarkyklė, kuri yra atvirojo kodo ir visiškai nemokama pagrindinėms funkcijoms. Jei dar naudojate tą patį slaptažodį keliose vietose arba laikote slaptažodžius Excel faile – skubiai keiskite įpročius. Bitwarden generuoja stiprius slaptažodžius, juos saugo užšifruotai ir sinchronizuoja tarp visų jūsų įrenginių. Tai viena tų programų, kurias įdiegus galvojate: „kaip aš be to gyvenau?”
Vaizdo ir garso įrašymas bei montavimas
Dar prieš kelerius metus norėdamas įrašyti ekraną ar montuoti vaizdo įrašą turėjai arba mokėti, arba ieškoti „alternatyvių” šaltinių. Dabar situacija pasikeitė.
OBS Studio (Open Broadcaster Software) – tai programa, kurią naudoja praktiškai visi rimti streameriai ir daugelis video kūrėjų. Ji leidžia įrašyti ekraną, kamerą, garsą, derinti kelis šaltinius realiu laiku. Ir visa tai – nemokamai, be vandens ženklų, be laiko limitų. Programa nėra pati paprasčiausia pradedantiesiems, bet internete yra daugybė pamokų. Kai išmoksite pagrindinius nustatymus – ji taps nepakeičiama.
Praktinis patarimas OBS vartotojams: jei įrašote tik ekraną be streaming, pakeiskite įrašymo formatą į .mkv vietoje .mp4. Jei įrašymas nutrūksta dėl klaidos, .mkv failas bus išsaugotas, o .mp4 gali būti sugadintas. Vėliau galite konvertuoti .mkv į .mp4 toje pačioje OBS programoje per File → Remux Recordings.
DaVinci Resolve (nemokama versija) – tai profesionalaus lygio vaizdo montavimo programa, kurią naudoja Holivudo filmai. Nemokama versija turi 99% funkcijų, kurių reikia bet kokiam video projektui. Spalvų korekcija, garso redagavimas, efektai, titrai – viskas čia. Vienintelis rimtas apribojimas nemokamoje versijoje: negalima eksportuoti kai kurių specifinių formatų ir nėra kai kurių bendradarbiavimo funkcijų. Bet paprastam vartotojui to nereikia.
Audacity – garso redagavimui tai yra standartas. Įrašymas, pjaustymas, efektai, triukšmo šalinimas – visa tai nemokamai. Podcasteriai, muzikantai, mokymosi medžiagos kūrėjai – visi juos naudoja. Programa yra paprasta, bet galinga tuo pačiu metu.
Sistemos priežiūra ir optimizavimas
Čia reikia būti atsargiems. Internetas pilnas „optimizavimo” programų, kurios pažada padaryti jūsų kompiuterį greitesnį, bet realybėje arba nieko nedaro, arba dar blogiau – instaliuoja papildomą šlamštą. Bet yra keletas tikrai naudingų įrankių.
CrystalDiskInfo – programa, kuri rodo jūsų kietojo disko ar SSD būklę. Ji naudoja S.M.A.R.T. duomenis ir parodo, ar diskas yra sveikas, ar jau rodo pirmuosius gedimo požymius. Rekomenduoju ją paleisti kartą per kelis mėnesius – geriau sužinoti apie problemas iš anksto, nei netikėtai prarasti visus duomenis.
CPU-Z ir GPU-Z – tai diagnostikos įrankiai, kurie parodo tikslią informaciją apie jūsų procesorių ir vaizdo plokštę. Naudinga, kai reikia sužinoti, ką tiksliai turi jūsų kompiuteris, arba kai trikšinamas kompiuteris ir reikia patikrinti temperatūras bei dažnius.
7-Zip – archyvavimo programa, kuri turėtų būti kiekviename kompiuteryje. Atidaro .zip, .rar, .7z ir dar daugybę kitų formatų. Nemokama, be reklamos, be jokio šlamšto. WinRAR, kurį daugelis naudoja, techniškai yra mokama programa (nors tas „trial” trunka amžinai) – 7-Zip yra geresnis pasirinkimas tiek etiškai, tiek funkcionaliai.
VLC Media Player – vaizdo ir garso grotuvas, kuris atkuria absoliučiai viską. Bet absoliučiai viską. Sugadinti failai, reti formatai, DVD, srautinis vaizdo transliavimas – VLC su tuo susitvarko. Tai viena tų programų, kurias įdiegus niekada nebereikia galvoti apie kodekus ar formatus.
Kai nemokama reiškia daugiau nei tik „be kainos”
Grįžtant prie pradžios – nemokamos programos šiandien nėra kompromisas. Tai pasirinkimas, kurį daro ne tik tie, kurie negali mokėti, bet ir tie, kurie tiesiog mato, kad mokėti nėra prasmės. GIMP naudoja profesionalūs dizaineriai. LibreOffice – universitetai ir vyriausybinės institucijos. OBS Studio – žmonės, kurių vaizdo įrašų gamyba yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
Svarbiausia, ką reikia suprasti: nemokama programinė įranga nėra monolitinis dalykas. Yra atvirojo kodo projektai, palaikomi bendruomenės (Firefox, LibreOffice, GIMP), yra freemium modeliai su mokamomis papildomomis funkcijomis (Malwarebytes, DaVinci Resolve), ir yra programos, kurios tiesiog yra nemokamos, nes kūrėjai taip nusprendė (VLC, 7-Zip). Kiekvienas modelis turi savo logiką.
Vienas praktinis patarimas, kurį verta prisiminti: prieš diegdami bet kokią nemokamą programą – net ir žinomą – visada atsisiųskite ją iš oficialios svetainės. Ne iš „download.com” ar panašių agregatorių, ne iš atsitiktinių nuorodų Google paieškoje. Oficiali svetainė. Tai vienas paprasčiausių būdų išvengti kenkėjiškų programų, kurios dažnai slepiasi po populiarių programų pavadinimais.
Ir dar vienas dalykas: nemokamos programos taip pat reikalauja atnaujinimų. Saugumo spragos egzistuoja visur – tiek mokamose, tiek nemokamose programose. Reguliariai tikrinkite, ar jūsų programos yra atnaujintos. Tai ne paranoja – tai elementari kompiuterio higiena, kuri apsaugo nuo daugumos problemų, su kuriomis žmonės kreipiasi į kompiuterių meistrus.
