Kodėl verta žiūrėti toliau nei Chrome?
Jei esi kaip dauguma žmonių, tikriausiai naudoji Google Chrome. Statistika neapgauna – Chrome užima apie 65% visos naršyklių rinkos, o tai reiškia, kad du iš trijų žmonių sėdi toje pačioje valtyje. Bet ar ta valtis tikrai geriausia? Nebūtinai.
Chrome yra greita, sinchronizuojasi su Google paskyra, turi milžinišką plėtinių ekosistemą – visa tai tiesa. Bet yra ir kita pusė: ji ryja RAM kaip nėra rytojaus, siunčia Google daugiau duomenų nei norėtum žinoti, ir su kiekviena versija tampa vis sunkesnė. Jei turi seną kompiuterį arba tiesiog vertini privatumą, Chrome gali būti ne tavo draugas.
Šiame straipsnyje pažiūrėsime į realias alternatyvas – ne teorines, o tokias, kurias galima naudoti kasdien be jokio kompromiso su patogumu. Kai kurios iš jų netgi pranoksta Chrome tam tikrose srityse.
Firefox – klasika, kuri vis dar laiko pozicijas
Mozilla Firefox egzistuoja nuo 2004 metų ir per tą laiką praėjo įvairių laikotarpių – buvo populiariausia naršyklė, paskui prarado pozicijas Chrome, o dabar yra savotiška kultinė klasika technologijų pasaulyje. Ir ne be reikalo.
Firefox yra vienintelė didelė naršyklė, kurią kuria ne korporacija, o ne pelno organizacija. Tai reiškia, kad jų verslo modelis nėra pagrįstas tavo duomenų pardavimu. Mozilla uždirba daugiausia iš partnerystės su paieškos sistemomis (ironiškai, daugiausia iš Google), bet bent jau pati naršyklė nėra sukurta taip, kad tave sekiotų.
Techniniai privalumai yra realūs:
- Multi-Account Containers – galima atskirti skirtingas paskyras skirtinguose konteineriuose. Pavyzdžiui, Facebook veikia tik savo konteineryje ir negali sekti tavęs kitose svetainėse.
- Enhanced Tracking Protection – įjungta pagal nutylėjimą, blokuoja trečiųjų šalių slapukus ir žinomų sekėjų domenus.
- uBlock Origin veikia pilnai – tai svarbu, nes Chrome netrukus apribos reklamos blokatorių galimybes dėl Manifest V3 pakeitimų.
Praktinis patarimas: jei pereinat prie Firefox, pirmiausia įdiekite šiuos plėtinius – uBlock Origin, Firefox Multi-Account Containers ir Privacy Badger. Tai suteiks jums privatumo lygį, kurio Chrome tiesiog negali pasiūlyti.
Vienas minusas – Firefox kartais atsilieka nuo Chrome dėl tam tikrų web technologijų palaikymo, bet tai retai pastebima kasdieniniame naudojime. Jei dirbate su specifinėmis web aplikacijomis, gali tekti patikrinti suderinamumą.
Brave – naršyklė, kuri moka tau pinigus (rimtai)
Brave yra įdomus atvejis. Sukurta Brendano Eicho – to paties žmogaus, kuris sukūrė JavaScript ir buvo Mozilla vadovas – ši naršyklė pasiūlė visiškai kitokį modelį: blokuoja visas reklamas pagal nutylėjimą, bet siūlo savo reklamos sistemą, kuri moka vartotojams BAT (Basic Attention Token) kriptovaliuta.
Skamba kaip kažkoks scamas? Suprantama, bet iš tikrųjų mechanizmas veikia. Brave rodo privačias reklamas (kurios nerenka duomenų) ir 70% pajamų atiduoda vartotojui BAT tokenais. Galima juos konvertuoti į realius pinigus arba paaukoti mėgstamoms svetainėms.
Bet kriptovaliutos reikalai – ne pagrindinis Brave privalumas. Svarbiau tai:
- Brave yra pagrįsta Chromium (tas pats variklis kaip Chrome), todėl visi Chrome plėtiniai veikia be problemų
- Integruotas Tor naršymas privačiuose languose – tai rimtas privatumo įrankis, ne tik inkognito
- Integruotas VPN (mokamas), reklamos blokeris, fingerprinting apsauga
- Žymiai mažesnis RAM naudojimas nei Chrome
Jei norite pereiti nuo Chrome, bet nenorite keisti įpročių – Brave yra lengviausias kelias. Viskas atrodo beveik identiškai, Chrome plėtiniai veikia, sinchronizacija veikia, bet privatumas yra žymiai geresnis pagal nutylėjimą.
Vienas dalykas, kuris gali erzinti – Brave agresyviai reklamuoja savo crypto funkcijas. Naujiems vartotojams gali atrodyti, kad naršyklė nori, kad pirktumėte kriptovaliutą. Galima viską išjungti nustatymuose, bet reikia žinoti, kur ieškoti.
Safari – jei esi Apple ekosistemoje, tai rimtas pasirinkimas
Safari dažnai ignoruojamas diskusijose apie naršykles, nes veikia tik Apple įrenginiuose. Bet jei naudoji Mac, iPhone ir iPad – Safari yra labai rimtas argumentas.
Energijos efektyvumas yra Safari stiprybė, kuri yra beveik nekonkuruojama. Apple optimizavo Safari taip, kad ji dirba su Apple Silicon procesoriais geriau nei bet kuri kita naršyklė. Praktiškai tai reiškia, kad su Safari MacBook baterija išlaiko 2-3 valandas ilgiau nei su Chrome. Tai ne marketingo triukas – tai realiai matuojamas skirtumas.
Privatumo pusėje Safari turi Intelligent Tracking Prevention (ITP) – sistemą, kuri naudoja mašininį mokymąsi, kad identifikuotų ir blokuotų sekėjus. Ji veikia kitaip nei tradiciniai blokatoriai ir kartais sugauna tai, ko kiti nepagauna.
Tačiau Safari turi aiškų trūkumą – plėtinių ekosistema yra skurdi palyginus su Chrome ar Firefox. Jei esi priklausomas nuo specifinių plėtinių, gali tekti nusivilti. Taip pat Safari kartais atsilieka dėl naujų web standartų palaikymo – Apple turi reputaciją lėtai diegti naujas funkcijas.
Rekomendacija: jei esi visiškai Apple ekosistemoje ir naudoji Mac kasdien, pabandyk Safari bent savaitę. Baterijos skirtumas gali būti pakankama priežastis likti.
Edge – Microsoft naršyklė, kuri nustebino visus
Kalbant atvirai, senasis Microsoft Edge buvo katastrofa. Bet 2020 metais Microsoft padarė kažką netikėto – visiškai perdarė Edge naudodami Chromium variklį, ir rezultatas yra… tikrai geras.
Naujasis Edge turi keletą funkcijų, kurių Chrome neturi:
- Vertical tabs – skirtukai šone, o ne viršuje. Jei turi daug atvirų skirtukų, tai keičia žaidimą
- Collections – galima rinkti ir organizuoti turinį iš interneto, naudinga tyrimams
- Integruotas Copilot – Microsoft AI asistento integracija tiesiai naršyklėje
- Sleeping tabs – neaktyvūs skirtukai „užmiega” ir neeikvoja RAM
- IE mode – gali atidaryti senas svetaines, kurioms reikia Internet Explorer
Sleeping tabs funkcija yra praktiškai naudinga. Jei turi 20 atvirų skirtukų (kas iš mūsų neturi?), Edge automatiškai „užmigdo” tuos, kurių nenaudoji, ir tai reikšmingai sumažina RAM naudojimą.
Bet Edge turi savo problemų. Microsoft, kaip ir Google, yra korporacija, kuri nori tavo duomenų. Edge pagal nutylėjimą siunčia daug telemetrijos į Microsoft serverius, ir kai kurie nustatymai yra paslėpti giliai. Taip pat naršyklė agresyviai reklamuoja Microsoft produktus – Bing, OneDrive, Microsoft 365.
Jei dirbate Windows aplinkoje ir jums svarbus suderinamumas su Microsoft produktais – Edge yra logiškas pasirinkimas. Jei ne, greičiausiai rasite geresnių variantų.
Arc – naršyklė, kuri pergalvojo viską iš naujo
Arc yra pati įdomiausia naršyklė šiame sąraše, nes ji nesistengia būti geresniu Chrome – ji bando iš esmės pergalvoti, kaip naršyklė turėtų veikti.
Sukurta The Browser Company, Arc veikia tik Mac (ir neseniai Windows), ir jos dizainas yra radikaliai kitoks. Skirtukai yra šone, ne viršuje. Yra „Spaces” sistema – galima turėti atskiras darbo erdves skirtingiems projektams ar kontekstams. Yra „Easel” – galima kurti vizualines lentas iš web turinio. Yra „Boosts” – galima keisti bet kurios svetainės CSS ir JavaScript.
Bet svarbiausia Arc savybė yra ta, kaip ji tvarko skirtukus. Arc automatiškai archyvuoja skirtukus po 12 valandų (arba po laiko, kurį nustatai). Tai skamba kaip siaubas, bet iš tikrųjų priverčia tave sąmoningai išsaugoti tai, kas svarbu, o ne kaupti šimtus atvirų skirtukų.
Arc taip pat turi „Little Arc” – mažą langą, kuris atsidaro nuorodoms iš kitų programų. Vietoje to, kad nuoroda atidarytų pilną naršyklę, atsidaro mažas langas, kurį galima uždaryti baigus skaityti. Smulkmena, bet labai patogi.
Trūkumas – Arc yra Chromium pagrįsta, bet sinchronizacija su Chrome paskyra neveikia taip sklandžiai. Ir naršyklė yra dar gana nauja, todėl kartais pasitaiko bugų. Bet jei nori išbandyti kažką tikrai kitokio – Arc yra verta laiko.
Operai ir kitos niš naršyklės – kada jos prasmingos
Opera egzistuoja nuo 1995 metų ir per tą laiką išrado daug dalykų, kuriuos vėliau pavogė kitos naršyklės – skirtukus, greitąjį rinkimą, integruotą el. paštą. Šiandien Opera yra kiek nišinė, bet turi keletą įdomių funkcijų.
Opera GX yra versija, skirta žaidėjams – leidžia apriboti, kiek CPU ir RAM naršyklė gali naudoti, turi integruotą Twitch ir Discord, ir atrodo kaip kažkas iš cyberpunk filmo. Jei žaidžiate žaidimus ir norite, kad naršyklė netrukdytų, Opera GX yra verta pažiūrėti.
Vivaldi yra dar viena Chromium pagrįsta naršyklė, sukurta buvusių Opera darbuotojų. Ji yra labiausiai konfigūruojama naršyklė rinkoje – galima keisti beveik viską. Skirtukai gali būti viršuje, apačioje, šone, galima juos grupuoti, skaidyti ekraną į kelias dalis. Jei mėgsti tvarkytis savo darbo aplinką iki smulkmenų – Vivaldi gali būti svajonių naršyklė.
Waterfox ir LibreWolf yra Firefox forkai, skirti tiems, kurie nori dar daugiau privatumo. LibreWolf ypač agresyviai pašalina visą telemetriją ir optimizuoja privatumo nustatymus. Tačiau šios naršyklės reikalauja daugiau techninių žinių ir gali turėti suderinamumo problemų su kai kuriomis svetainėmis.
Kaip pasirinkti ir nepasigailėti
Visa ši naršyklių įvairovė gali atrodyti kaip per daug pasirinkimų, bet iš tikrųjų sprendimas yra gana paprastas, jei žinai, ko ieškai.
Jei privatumas yra prioritetas – Firefox su uBlock Origin ir Multi-Account Containers yra geriausias pasirinkimas. Tai nereikalauja kompromisų su funkcionalumu ir suteikia realią apsaugą nuo sekimo. Brave yra geras antrasis pasirinkimas, ypač jei nenorite keisti Chrome įpročių.
Jei naudojate Mac ir jums svarbi baterija – Safari yra logiškas pasirinkimas. Jei dirbate Windows aplinkoje su Microsoft produktais – Edge yra pakankamai geras, kad neieškotumėte alternatyvų.
Jei norite kažko tikrai naujo ir esate pasiruošę eksperimentuoti – Arc yra verta išbandyti, ypač jei dirbate su daug skirtingų projektų vienu metu.
Praktinis patarimas, kurį retai kas duoda: nereikia rinktis vienos naršyklės visiems atvejams. Galima naudoti Firefox kasdieniam naršymui ir privatumui, o Chrome ar Edge palikti specifinėms Google ar Microsoft paslaugoms. Naršyklės nėra kaip telefonai – galima turėti kelias ir naudoti kiekvieną ten, kur ji stipriausia.
Svarbiausia suprasti, kad Chrome nėra interneto sinonimas, nors Google labai norėtų, kad taip manytumėte. Internetas veikia su bet kuria naršykle, ir dažnai ta kita naršyklė gali pasiūlyti geresnę patirtį, daugiau privatumo ir mažiau resursų naudojimo. Verta skirti valandą eksperimentams – gali nustebti, kaip greitai priprantama prie alternatyvos.
