Kodėl visi staiga tapo investuotojais
Dar prieš dešimt metų žodis „investavimas” daugumai žmonių asocijavosi su kažkuo labai rimtu – kostiumais, bankų salėmis, sudėtingomis formomis ir minimaliomis sumomis, kurios paprastam žmogui buvo tiesiog nepasiekiamos. Šiandien viskas pasikeitė. Telefone turiu programėlę, per kurią galiu nupirkti Apple akcijų už 5 eurus. Ir tai nėra kažkoks išimtinis atvejis – milijonai žmonių visame pasaulyje daro lygiai tą patį.
Investavimo programėlės iš esmės demokratizavo finansų rinkas. Tai skamba gražiai ir teisingai, bet realybė yra kiek sudėtingesnė. Kartu su prieiga atėjo ir naujų problemų – žmonės investuoja nieko nesuprasdami, programėlės kartais gamifikuoja procesą taip, kad jis primena kazino, o reguliavimas atsilieka nuo technologijų. Bet apie viską iš eilės.
Kaip techniškai veikia šios programėlės
Prieš pasirenkant kurią nors platformą, verta suprasti, kas vyksta po gaubtu. Kai tu paspaudžiai „Pirkti” mygtuką programėlėje, tavo užsakymas keliauja per kelis sluoksnius. Pirmiausia – pati programėlė, kuri yra tik sąsaja. Už jos stovi brokeris arba brokerio partneris, kuris faktiškai vykdo sandorį rinkoje.
Čia atsiranda vienas svarbus niuansas, apie kurį daugelis negalvoja: daugelis populiarių programėlių naudoja modelį, vadinamą payment for order flow (PFOF). Tai reiškia, kad tavo užsakymai parduodami rinkos formuotojams, kurie sumoka brokeliui už šią teisę. Teoriškai tu gauni „geriausią kainą”, praktiškai – ne visada. Šis modelis yra labai paplitęs JAV, tačiau Europoje jis yra draudžiamas arba griežtai reguliuojamas.
Kitas techninis aspektas – frakcinis investavimas. Tai leidžia pirkti dalį akcijos, o ne visą. Jei Amazon akcija kainuoja 180 dolerių, tu gali nupirkti už 10 dolerių ir turėti maždaug 5,5% vienos akcijos. Techniškai tai įgyvendinama per specialias struktūras – dažnai tu ne tiesiogiai valdai tą akcijos dalį, o turi reikalavimą į ją per brokerio tarpinę sąskaitą. Tai svarbu žinoti, nes skirtingose jurisdikcijose tai gali turėti skirtingų teisinių pasekmių.
Populiariausios platformos ir kuo jos skiriasi
Lietuvoje ir apskritai Europoje yra kelios platformos, kurios dominuoja tarp mažmeninių investuotojų. Kiekviena jų turi savo logiką ir tinkama skirtingiems žmonėms.
Trading 212 – viena populiariausių Europoje. Siūlo bekomisines akcijų ir ETF operacijas, frakcines akcijas, automatinį investavimą (pie funkcija, kur gali nustatyti portfelio procentus ir sistema automatiškai perka). Reguliuojama FCA (JK) ir FSC (Bulgarija). Pajamos gaunamos iš valiutų keitimo maržos (0,15%), CFD prekybos ir palūkanų už laikomas grynąsias lėšas. Tinka pradedantiesiems ir vidutinio lygio investuotojams.
Interactive Brokers – visiškai kitas lygis. Tai platforma, kurią naudoja ir profesionalai. Komisiniai egzistuoja, sąsaja yra sudėtingesnė, bet prieiga prie rinkų yra milžiniška – galima prekiauti beveik viskuo, visame pasaulyje. Europiečiams ypač aktualu, kad čia galima pirkti JAV ETF (apie tai daugiau vėliau). Tinka tiems, kurie jau žino, ką daro.
Revolut – daugelis lietuvių jau naudoja šią programėlę kasdieniniams mokėjimams, bet ji turi ir investavimo funkciją. Akcijų pirkimas yra galimas, tačiau sąlygos nėra pačios geriausios – nemokamame plane yra ribojamas nemokamų sandorių skaičius. Patogumas čia yra pagrindinis privalumas, bet ne sąlygos.
Lightyear – palyginti nauja platforma, orientuota į Europą. Siūlo nemokamą ETF prekybą ir akcijų pirkimą su nedidele komisija. Palūkanos už laikomas lėšas yra vienas jų pardavimo argumentų. Sąsaja švari ir intuityvi.
Swedbank / SEB investicinės sąskaitos – tradiciniai bankai taip pat turi savo platformas. Komisiniai yra didesni, bet reguliavimas ir saugumas – aiškesni. Tinka tiems, kuriems svarbu turėti viską vienoje vietoje ir kas nenori galvoti apie papildomus mokesčius.
Investicinė sąskaita Lietuvoje – mokestinis aspektas, kurio negalima ignoruoti
Čia yra vienas iš tų dalykų, apie kuriuos programėlės tau nepasakys, nes tai nėra jų reikalas. Lietuva turi investicinės sąskaitos institutą, kuris leidžia atidėti pajamų mokestį tol, kol pinigai lieka investuoti. Tai labai svarbu ilgalaikiam investuotojui.
Kaip tai veikia: tu atidarai investicinę sąskaitą (ją gali atidaryti daugelis brokerių, įskaitant lietuviškus bankus), įmeti pinigus, investuoji. Kol pinigai lieka toje sąskaitoje ir reinvestuojami, mokesčių nemoki. Moki tik tada, kai išimi pinigus iš sąskaitos ir jie viršija įneštą sumą.
Problema su užsienio platformomis kaip Trading 212 ar Lightyear – jos oficialiai nesiūlo Lietuvos investicinės sąskaitos statuso. Tai reiškia, kad techniškai kiekvienais metais turėtum deklaruoti gautas pajamas ir mokėti 15% GPM. Praktikoje daugelis to nedaro arba nedaro teisingai, o tai yra mokestinė rizika.
Praktinis patarimas: jei planuoji investuoti ilgam (10+ metų), rimtai apsvarstyk investicinę sąskaitą per lietuvišką brokerį ar banką, net jei komisiniai bus šiek tiek didesni. Mokestinis privalumas ilgainiui gali atsverti didesnius komisinius.
ETF ir kodėl europiečiai turi problemą su JAV fondais
Jei domėjaisi investavimu, tikrai girdėjai apie ETF – biržoje prekiaujamus fondus. Tai vienas paprasčiausių ir efektyviausių investavimo instrumentų. Bet čia yra vienas techninis-teisinis niuansas, kuris daugeliui europiečių yra nemalonus siurprizas.
Populiariausi pasaulyje ETF – tokie kaip Vanguard S&P 500 (VOO) ar iShares Core S&P 500 (IVV) – yra registruoti JAV. Ir europiečiai jų negali pirkti per reguliuojamas Europos platformas dėl PRIIP reglamento. Šis ES reglamentas reikalauja, kad investiciniai produktai, parduodami Europos mažmeniniams investuotojams, turėtų specialų dokumentą (KID – Key Information Document). JAV ETF tokio dokumento neturi.
Ką daryti? Yra kelios alternatyvos:
- Naudoti Europos analogus – tokie fondai kaip iShares Core S&P 500 UCITS ETF (CSPX) arba Vanguard S&P 500 UCITS ETF (VUSA) yra registruoti Europoje ir atitinka PRIIP reikalavimus. Jie seka tą patį indeksą, tik su šiek tiek skirtinga struktūra.
- Interactive Brokers – šis brokeris turi galimybę pakeisti savo statusą į „profesionalų investuotoją”, kas leidžia pirkti JAV ETF, bet tai turi savo reikalavimus (tam tikras turtas, patirtis ir pan.).
- Tiesioginis akcijų pirkimas – vietoj ETF pirkti atskiras akcijas, bet tai reikalauja daugiau darbo ir žinių.
Europos UCITS ETF komisiniai yra šiek tiek didesni nei JAV analogų, bet skirtumas nėra dramatiškas. CSPX turi 0,07% metinį mokestį, palyginti su VOO 0,03%. Per 30 metų tai turi įtakos, bet ne tokią didelę, kad verta dėl to labai jaudintis.
Gamifikacija ir psichologinės spąstai
Čia reikia kalbėti atvirai. Kai kurios investavimo programėlės yra sukurtos taip, kad tu kuo dažniau jas atsidarytum ir kuo daugiau sandorių darytum. Tai naudinga platformai (daugiau sandorių = daugiau pajamų), bet ne tau.
Robinhood – JAV platforma, kuri iš esmės pradėjo šią erą – buvo kritikuojama dėl to, kad jos dizainas primena žaidimą. Konfeti animacija po sandorio, lengvas sąsajos dizainas, nuolatiniai pranešimai. Visa tai skatina dažnesnę prekybą. O dažna prekyba, kaip rodo tyrimai, paprastai reiškia prastesnius rezultatus eiliniam investuotojui.
Yra keletas psichologinių spąstų, į kuriuos lengva pakliūti naudojant šias programėles:
- FOMO (Fear of Missing Out) – matai, kad kažkokia akcija šiandien šoktelėjo 20%, ir nori pirkti. Dažnai tai reiškia, kad perki per vėlai.
- Dažnas portfelio tikrinimas – jei kiekvieną dieną tikrini, kaip sekasi tavo investicijoms, pradedi reaguoti į trumpalaikius svyravimus. Tyrimai rodo, kad investuotojai, kurie rečiau tikrina savo portfelį, pasiekia geresnius rezultatus.
- Perdėtas pasitikėjimas – po kelių sėkmingų sandorių pradedi galvoti, kad supranti rinką. Tai pavojinga.
- Nuostolių vengimas – psichologiškai nuostolis skauda dvigubai daugiau nei atitinkamas pelnas džiugina. Tai lemia, kad žmonės per ilgai laiko nuostolingas pozicijas, tikėdamiesi, kad „atsistatys”.
Praktinis patarimas: nustatyk savo telefone, kad investavimo programėlės nerodytų pranešimų. Tikrink portfelį kartą per mėnesį arba rečiau. Jei investuoji į indeksų fondus ilgam laikotarpiui, kasdieniai svyravimai tiesiog nėra tavo reikalas.
Saugumas ir ką daryti, jei platforma bankrutuoja
Tai klausimas, kurį daugelis užduoda tik tada, kai jau per vėlu. Investavimo programėlės nėra bankai, ir jų saugumas veikia kitaip.
Europoje veikiančios reguliuojamos platformos privalo laikyti klientų lėšas atskirose sąskaitose – atskirtose nuo pačios įmonės lėšų. Tai reiškia, kad jei platforma bankrutuoja, tavo pinigai teoriškai yra apsaugoti. Teoriškai – nes praktika gali būti sudėtingesnė.
Be to, daugelis platformų yra apdraustos per investuotojų kompensavimo schemas. JK – FSCS iki 85,000 svarų. ES – dažniausiai iki 20,000 eurų per Investuotojų kompensavimo schemas (tai skiriasi nuo indėlių draudimo, kuris yra iki 100,000 eurų bankuose).
Keletas praktinių dalykų dėl saugumo:
- Visada naudok dviejų faktorių autentifikaciją (2FA). Jei platforma jos nesiūlo – tai raudonas vėliavėlis.
- Naudok stiprų, unikalų slaptažodį. Slaptažodžių tvarkyklė (Bitwarden, 1Password) čia yra ne prabanga, o būtinybė.
- Patikrink, ar platforma yra registruota ir reguliuojama. Lietuvoje tai galima patikrinti per Lietuvos banko svetainę arba per atitinkamos šalies reguliatoriaus registrą.
- Saugok savo sandorių istoriją – parsisiųsk ataskaitas reguliariai. Tai pravers ir mokesčiams, ir bet kokio ginčo atveju.
Kai programėlė tampa tavo finansų partneriu, o ne žaisliuku
Investavimo programėlės yra įrankis. Kaip ir bet kuris įrankis, jos gali būti naudojamos gerai arba blogai. Problema ta, kad daugelis žmonių jas naudoja kaip pramogą, o ne kaip finansų valdymo priemonę.
Jei nori, kad programėlė iš tikrųjų padėtų tavo finansams, reikia turėti planą prieš ją atidarant. Kiek investuosi kiekvieną mėnesį? Į ką? Kokiam laikotarpiui? Kokia tavo rizikos tolerancija? Šie klausimai skamba nuobodžiai, bet be atsakymų į juos bet kuri programėlė taps tik brangiu žaisliuku.
Geras pradžios taškas daugumai žmonių yra paprastas: automatinis periodinis investavimas į platų indeksų fondą (pvz., MSCI World arba S&P 500 UCITS ETF). Nustatai automatinį pervedimą kiekvieną mėnesį, nustatai automatinį pirkimą platformoje ir… nieko nedarai. Tai vadinama „dollar cost averaging” arba periodinio kaupimo strategija. Ji veikia, nes pašalina emocijų faktorių – perki tiek pat kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar rinka šiandien aukštai ar žemai.
Technologijos šioje srityje tikrai padarė stebuklą – prieigą prie finansų rinkų atvėrė visiems. Bet technologija neišsprendžia pagrindinio klausimo: ar tu žinai, ką darai ir kodėl. Programėlė gali vykdyti tavo užsakymus per sekundę, bet ji negali už tave galvoti. O tai, deja, vis dar tavo darbas.
