Kodėl RAM svarbi ir kada pradėti galvoti apie jos didinimą
RAM – tai operatyvioji atmintis, kuri iš esmės yra tavo kompiuterio darbo stalas. Kuo didesnis stalas, tuo daugiau daiktų gali ant jo laikyti vienu metu. Kai RAM trūksta, sistema pradeda naudoti kietąjį diską kaip atsarginę atmintį – tai vadinama „swap” arba puslapiavimo failu – ir tada viskas tampa lėta kaip sraigė per molį.
Požymiai, kad tau reikia daugiau RAM, yra gana akivaizdūs: naršyklė su keliolika atvirų skirtukų pradeda šlubuoti, programa užstringa arba tiesiog visas kompiuteris tampa nepakenčiamai lėtas, kai bandai daryti kelis dalykus vienu metu. Jei Windows užduočių tvarkyklėje matai, kad RAM naudojimas nuolat siekia 85–95%, tai aiškus signalas.
Šiandien 8 GB RAM yra absoliutus minimumas normaliam darbui. 16 GB – komfortiškas standartas daugumai žmonių. 32 GB – jei dirbi su vaizdo redagavimu, 3D modeliavimu ar paleidi virtualias mašinas. Žaidėjams 16 GB dažniausiai pakanka, nors kai kurie naujesni žaidimai jau reikalauja daugiau.
Pirmiausia – patikrink, ką turi ir ką gali turėti
Prieš perkant bet ką, reikia suprasti, su kuo dirbi. Čia daro daug žmonių klaidą – nuperka RAM ir tada sužino, kad ji nesuderinama arba motininė plokštė nepalaiko daugiau atminties.
Pirmas žingsnis – sužinok, kokia RAM šiuo metu įdiegta. Windows sistemoje spustelk dešinį pelės klavišą ant „Šis kompiuteris”, pasirink „Ypatybės” ir pamatysi bendrą RAM kiekį. Bet tai tik dalis informacijos. Norėdamas sužinoti daugiau, atidaryk užduočių tvarkyklę (Ctrl+Shift+Esc), eik į „Našumas” ir pasirink „Atmintis”. Ten pamatysi ne tik kiek RAM naudoji, bet ir kokia greičio specifikacija, kiek lizdų naudojama.
Kitas svarbus įrankis – CPU-Z. Tai nemokama programa, kuri parodo viską apie tavo kompiuterio komponentus, įskaitant RAM tipą (DDR4, DDR5), greitį ir lizdų informaciją. Atsisiųsk, paleisk, eik į „Memory” skirtuką – ten rasi viską, ko reikia.
Taip pat labai rekomenduoju apsilankyti Crucial.com svetainėje ir naudoti jų sistemos skenerį. Jis automatiškai nustato tavo kompiuterį ir parodo, kokia RAM suderinama. Tai ypač naudinga nešiojamųjų kompiuterių atveju, kur suderinamas sąrašas dažnai yra gerokai ribotas.
DDR4 ir DDR5 – kuo jie skiriasi ir ar verta rinktis naujesnę
Jei turi naują kompiuterį su Intel 12-os ar 13-os kartos procesoriumi arba AMD Ryzen 7000 serija, greičiausiai jau turi DDR5 palaikymą. Jei kompiuteris senesnis – DDR4. Šių dviejų tipų RAM negalima sumaišyti – lizdai fiziškai skirtingi, todėl neteisingą modulį tiesiog neįkišsi.
DDR5 yra greitesnė teoriškai, bet praktikoje skirtumas kasdieniniame naudojime nėra dramatiškas. DDR5 šiuo metu yra brangesnė, nors kainos krenta. Jei turi DDR4 sistemą ir galvoji apie atnaujinimą – nėra prasmės keisti visos sistemos tik dėl DDR5. Geriau investuok į daugiau DDR4.
Greitis taip pat svarbus. DDR4 standartinis greitis yra 2133–3200 MHz, o geresnė DDR4 siekia 3600 MHz ar daugiau. DDR5 pradeda nuo 4800 MHz. Bet čia svarbu suprasti vieną dalyką – motininė plokštė turi palaikyti tą greitį. Jei nuperki 3600 MHz RAM, bet plokštė palaiko tik iki 2666 MHz, ji veiks lėčiau.
Praktinis patarimas: AMD Ryzen procesoriai labai mėgsta greitą RAM – ypač 3600 MHz su CL16 latencija. Tai vadinamas „sweet spot” Ryzen sistemoms ir tikrai pastebimas našumo skirtumas lyginant su lėtesne RAM.
Kaip fiziškai įdiegti RAM į stacionarų kompiuterį
Tai bene paprasčiausias kompiuterio atnaujinimas, kurį gali padaryti pats. Nereikia jokių specialių įrankių – tik atsuktuvas, jei korpusas užsuktas.
Pirma ir svarbiausia – išjunk kompiuterį ir atjunk maitinimo laidą. Statinė elektra gali sugadinti komponentus, todėl prieš liečiant vidinę dalį palieski metalinį korpuso paviršių, kad išsikrautum. Dar geriau – naudok antistatinę apyrankę, jei turi.
Atidaryk korpusą ir surask RAM lizdus – jie yra ilgi, siauri lizdai šalia procesoriaus. Dauguma motininių plokščių turi 2 arba 4 lizdus. Jei dedi dvi RAM juosteles (o taip ir reikia daryti dėl dviejų kanalų veikimo), jos turi eiti į teisingus lizdus. Paprastai tai yra A2 ir B2 lizdai (antrasis ir ketvirtasis), bet visada patikrink savo motininės plokštės instrukciją.
Pats įdiegimas: atspaudžia plastikinius fiksatorius abiejuose lizdo galuose, sulygiuok RAM su lizdu (yra įpjova, kuri neleis įkišti neteisingai), ir tvirtai spausk žemyn, kol išgirsi dvi „klik” – tai fiksatoriai užsifiksuoja. Nespausk per daug jėgos, bet ir per silpnai nepalik.
Paleisk kompiuterį ir patikrink, ar sistema atpažino naują RAM. Jei ne – išjunk, patikrink, ar gerai įkišta, ir bandyk dar kartą.
Nešiojamieji kompiuteriai – čia viskas sudėtingiau
Nešiojamųjų kompiuterių situacija yra gerokai mažiau džiuginanti. Dalis jų turi keičiamą RAM, dalis – ne. Ir pastaraisiais metais vis daugiau gamintojų (ypač Apple su M serijos procesoriais) RAM tiesiog sulituoja į plokštę. Tai reiškia, kad keisti neįmanoma fiziškai.
Kaip sužinoti, ar tavo nešiojamasis turi keičiamą RAM? Pirmas būdas – pažiūrėk gamintojo specifikacijas internete. Iekok savo modelio pavadinimo ir „RAM upgradeable” arba „SO-DIMM”. Jei matai „soldered” arba „onboard” – deja, keisti negalima.
Jei RAM keičiama, nešiojamuosiuose kompiuteriuose naudojami SO-DIMM moduliai – jie mažesni nei standartiniai DIMM. Procedūra panaši: atjunk maitinimą, išimk bateriją (jei galima), atidaryk apatinį dangtelį (dažniausiai reikia atsuktuvų), surask RAM lizdus ir keisk.
Vienas svarbus momentas – kai kurie nešiojamieji turi dalį RAM sulituotos ir dalį keičiamos. Pavyzdžiui, gali turėti 8 GB sulituotų ir vieną laisvą lizdą. Tokiu atveju gali pridėti dar 8 ar 16 GB.
Prieš atidarant bet kokį nešiojamąjį, patikrink garantiją. Daugelio gamintojų garantija anuliuojama atidarius korpusą. Jei garantija dar galioja – gali būti verta palaukti arba kreiptis į oficialų servisą.
XMP ir EXPO profiliai – kaip išgauti maksimumą iš naujos RAM
Čia yra vienas dalykas, kurį daugelis žmonių praleido ir tada stebisi, kodėl jų nauja 3600 MHz RAM veikia tik 2133 MHz greičiu. Atsakymas paprastas – RAM pagal nutylėjimą veikia lėčiausiu saugiu greičiu, o norėdamas aktyvuoti jos tikrąjį greitį, turi įjungti XMP (Intel) arba EXPO (AMD) profilį BIOS nustatymuose.
Kaip tai padaryti: paleisk kompiuterį ir iš karto spausk Delete arba F2 (priklauso nuo motininės plokštės) – taip pateksi į BIOS. Iekok nustatymų, susijusių su atminties arba „Overclocking”. Ten turėtum matyti XMP arba EXPO parinktį. Įjunk ją, išsaugok ir paleisk iš naujo.
Tai visiškai saugu – XMP profiliai yra gamintojo testuoti ir sertifikuoti nustatymai. Tai ne overclocking rizikinga prasme, tiesiog aktyvuoji tai, už ką sumokėjai.
Po to patikrink CPU-Z arba užduočių tvarkyklėje, ar greitis pasikeitė. Jei matai teisingą dažnį – viskas veikia kaip reikia.
Alternatyva fiziniam atnaujinimui – virtualios atminties optimizavimas
Jei dėl kokių nors priežasčių negali arba nenori fiziškai keisti RAM, yra keletas programinių triukų, kurie gali padėti geriau išnaudoti tai, ką turi.
Windows virtuali atmintis (puslapiavimo failas) yra pirmasis dalykas. Pagal nutylėjimą Windows pats valdo šį failą, bet kartais verta nustatyti fiksuotą dydį. Eik į „Sistemos ypatybės” → „Išplėstiniai nustatymai” → „Našumas” → „Nustatymai” → „Išplėstiniai” → „Virtuali atmintis”. Rekomenduojama nustatyti pradinį ir maksimalų dydį lygų 1,5–2x tavo fizinės RAM kiekiui.
Kitas dalykas – paleisties programos. Daugelis programų automatiškai paleidžiasi su Windows ir naudoja RAM, net jei jų nenaudoji. Atidaryk užduočių tvarkyklę, eik į „Paleistis” ir išjunk viską, ko nereikia iš karto.
Naršyklė – didžiausias RAM ėdikas. Chrome yra garsi savo RAM naudojimu. Jei naudoji Chrome, įjunk „Memory Saver” funkciją nustatymuose – ji pristabdo neaktyvius skirtukus. Arba pereik prie Firefox, kuris paprastai naudoja mažiau atminties.
Taip pat verta patikrinti, ar nėra kenkėjiškų programų – jos gali naudoti RAM fone. Paleisk Windows Defender pilną patikrinimą arba naudok Malwarebytes nemokamą versiją.
Kai RAM atnaujinimas tampa tikru gyvenimo pagerinimo projektu
Žmonės dažnai galvoja apie RAM atnaujinimą kaip apie techninę procedūrą, bet iš tikrųjų tai vienas geriausių santykio kaina/nauda atnaujinimų, kurį gali padaryti. Jei turi 8 GB RAM ir dirbi su daugeliu programų vienu metu, 16 GB gali pakeisti kasdienę patirtį dramatiškai – ir tai kainuoja gerokai mažiau nei naujas kompiuteris.
Keletas paskutinių praktinių patarimų prieš perkant: visada pirkti RAM poromis, jei planuoji du modulius – dviejų kanalų veikimas suteikia reikšmingą našumo privalumą. Rinkis patikimus gamintojus – Corsair, Kingston, G.Skill, Crucial, Samsung – tai ne ta vieta taupyti pirkant nežinomus kinų prekių ženklus. Patikrink savo motininės plokštės QVL (Qualified Vendor List) sąrašą – tai gamintojo testuotų ir garantuotai suderinamų RAM modulių sąrašas.
Ir dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – po RAM įdiegimo paleisk MemTest86. Tai nemokama programa, kuri tikrina RAM klaidas. Paleidžiama iš USB, veikia prieš operacinę sistemą ir gali aptikti defektus, kurie kitaip pasireikštų kaip atsitiktiniai sistemos gedimai ar mėlyni ekranai. Geriau sužinoti iš karto, nei spėlioti mėnesius, kodėl kompiuteris kartais stringa.
RAM atnaujinimas – tai ne raketų mokslas. Su šiek tiek pasiruošimo ir tinkamos informacijos tai gali padaryti beveik kiekvienas. O rezultatas – kompiuteris, kuris jaučiasi kaip naujas, be naujo kompiuterio kainos.
