Kodėl dulkės yra rimtesnė problema nei atrodo
Daugelis žmonių galvoja, kad dulkės kompiuteryje – tai tik estetinis reikalas. Gal šiek tiek bjauriai atrodo, gal kiek keistai kvepia, kai įjungi po ilgos pertraukos. Bet iš tikrųjų dulkės yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl kompiuteriai perkaista, sulėtėja ir galiausiai sugenda anksčiau laiko.
Štai kaip tai veikia: kompiuterio viduje yra ventiliatoriai, kurie traukia orą per radiatorius ir išpučia karštą orą laukan. Kai dulkės kaupiasi ant radiatorių ir ventiliatorių mentelių, oras nebegali laisvai cirkuliuoti. Procesorius pradeda kaisti labiau nei turėtų, sistema aktyvuoja terminio reguliavimo mechanizmus ir sumažina procesoriaus dažnį – tai vadinama thermal throttling. Rezultatas? Kompiuteris, kuris anksčiau sklandžiai paleisdavo žaidimus ar renderindavo vaizdo įrašus, staiga tampa vangus ir nerangus.
Yra žmonių, kurie niekada nevalė savo kompiuterio. Penkerius metus. Dešimt metų. Kai tokie kompiuteriai atidaromi, viduje randamas tikras veltinio sluoksnis – kompaktiška dulkių masė, kuri visiškai užkemša ventiliacijos kanalus. Tokiuose kompiuteriuose procesoriai dažnai dirba 90-100°C temperatūroje, o tai reiškia, kad jie nuolat veikia ribiniame režime.
Kas tau reikės prieš pradedant
Prieš imdamasis darbo, surink tinkamus įrankius. Nereikia nieko brangaus ar egzotiško, bet kai kurie dalykai tikrai svarbūs.
Suslėgto oro balionėlis – tai pagrindinis įrankis. Galima rasti elektronikos parduotuvėse ar net degalinėse. Kainuoja apie 5-10 eurų. Jis leidžia nupūsti dulkes iš sunkiai pasiekiamų vietų nepaliečiant komponentų. Svarbu: pirkdamas atkreipk dėmesį, kad tai būtų suslėgtas oras, o ne koks nors kitas aerozolis.
Antistatinė apyrankė – techniškai neprivaloma, bet labai rekomenduojama. Statinė elektra gali sugadinti komponentus, net jei to nepamatysi ir nepajusi. Jei apyrankės neturi, prieš liesdamas komponentus tiesiog palieskite metalinį kompiuterio korpusą arba bet kokį įžemintą metalinį paviršių.
Minkštas šepetėlis – idealiai tinka makiažo šepetėlis arba specialus antistatinis šepetėlis. Juo galima švelniausiai nuvalyti dulkes nuo komponentų paviršių.
Mikropluošto servetėlė – pravers korpuso išorei ir ekranui.
Termopasta – nebūtina kiekvieną kartą, bet jei kompiuteris jau senesnis nei 3-4 metai ir temperatūros vis tiek aukštos po valymo, verta turėti po ranka. Apie tai daugiau vėliau.
Ko nenaudoti: dulkių siurblys (generuoja statinę elektrą ir gali fiziškai pažeisti komponentus), drėgnos servetėlės ant elektronikos, spaustuvo oro kompresorius be reguliatoriaus (per didelis slėgis gali pažeisti ventiliatorių guolius).
Stalinio kompiuterio valymas žingsnis po žingsnio
Stalinis kompiuteris – paprasčiausias atvejis. Pradėkime nuo jo.
Pirmiausia išjunk kompiuterį ir ištraukk maitinimo laidą iš lizdo. Ne tik išjunk mygtuku – būtent ištraukk iš lizdo. Kai kurie žmonės to nedaro ir rizikuoja. Taip pat atjunk visus kitus laidus – monitorių, USB įrenginius ir pan.
Nunešk kompiuterį į lauką arba gerai vėdinamą patalpą. Dulkės, kurias išpūsi, turi kažkur eiti – geriau ne į tavo kvėpavimo takus ir ne atgal ant baldų. Jei turi respiratorių ar bent medicininę kaukę, dėk ją.
Atidaryti korpusą dažniausiai labai paprasta – dauguma šiuolaikinių korpusų turi rankines varžtas arba tiesiog spaudžiamus mygtukus. Kai kuriuose senesniuose modeliuose reikia paprastų atsuktuvo. Nuimk šoninį dangtelį (paprastai kairįjį, žiūrint iš priekio).
Dabar pažiūrėk į vidų. Identifikuok pagrindines dulkių kaupimosi vietas:
- Procesoriaus radiatorius ir ventiliatorius
- Vaizdo plokštės radiatoriai ir ventiliatoriai
- Maitinimo bloko ventiliatorius
- Korpuso ventiliatoriai (priekyje, gale, viršuje)
- Filtrai (jei korpusas turi)
- Pagrindinė plokštė ir RAM lizdai
Pradėk nuo procesoriaus radiatoriaus. Laikyk suslėgto oro balionėlį vertikaliai (kad neišpultų skystas propeliantas) ir pūsk trumpais, impulsyviais pūstelėjimais. Ilgai nespaudinėk – tai gali sukelti kondensatą. Pūsk iš skirtingų kampų, kad dulkės išeitų, o ne tik persikeltų į kitą vietą.
Ventiliatorius valant svarbu sulaikyti menteles pirštais arba dantų krapštuku, kad jos nesisuktu. Kai ventiliatorius sukasi nuo oro srauto, jis veikia kaip generatorius ir gali sugeneruoti nedidelę įtampą, kuri teoriškai gali pakenkti valdikliui. Praktiškai tai atsitinka retai, bet įprotis geras.
Vaizdo plokštė – ypač svarbi vieta. Žaidimų kompiuteriuose GPU radiatoriai surenka milžinišką kiekį dulkių. Pūsk tarp radiatoriaus lamelelių, iš abiejų pusių. Jei vaizdo plokštė labai nešvari, galima ją išimti (tiesiog atsukinėti vieną varžtą ir atlaisvinti fiksatorių ant PCI-E lizdo) ir valyti atskirai.
Maitinimo blokas – čia šiek tiek sudėtingiau. Jo atidaryti nereikia – viduje yra kondensatoriai, kurie gali išlaikyti įkrovą net išjungus kompiuterį. Tiesiog pūsk per ventiliacijos angas iš išorės.
Nešiojamo kompiuterio valymas – kitoks žvėris
Nešiojamas kompiuteris – sudėtingesnis atvejis, nes viskas sugrūsta į mažą erdvę ir prieiga prie vidaus ne visada paprasta.
Paprasčiausias būdas – pūsti suslėgtą orą per ventiliacijos angas. Daugumoje nešiojamų kompiuterių yra angos apačioje (oro įsiurbimas) ir šone arba gale (oro išpūtimas). Pūsk į išpūtimo angas – taip dulkės išeis atgal per įsiurbimo angas, o ne giliau į vidų. Tai greitas sprendimas, bet ne pats efektyviausias.
Jei nešiojamas kompiuteris jau seniai nevalytas ir temperatūros aukštos, reikia atidaryti apačią. Daugumoje šiuolaikinių modelių tai padaryti nesunku – tiesiog atsukinėji kelias varžtas ir nuimi apačios dangtelį. Tačiau kai kurie gamintojai (ypač Apple su senesniais MacBook modeliais) naudoja specialius varžtus, kuriems reikia specifinių atsuktuvo antgalių.
Prieš atidarydamas, patikrink savo modelio instrukcijas arba ieškokis vaizdo įrašų YouTube. Kiekvienas modelis šiek tiek skiriasi. Kai kuriuose nešiojamuose kompiuteriuose atidarius apačią iš karto matysi ventiliatorių ir radiatorių, kituose reikia dar papildomai ardyti.
Nešiojamų kompiuterių radiatoriuose dažnai susikaupia tikras veltinis – kompaktiška dulkių masė, kuri visiškai užkemša oro kanalą tarp radiatoriaus ir ventiliacijos angos. Šią masę galima atsargiai pašalinti pincetu arba šepetėliu, o tada nupūsti likusias dulkes.
Svarbus patarimas: neišimk baterijos jei ji yra vidinė ir nėra aiškiai pažymėta kaip lengvai išimama. Šiuolaikiniai nešiojami kompiuteriai turi sudėtingą baterijos valdymo sistemą ir netinkamas elgesys gali pažeisti bateriją.
Termopasta – kada ir kaip keisti
Termopasta – tai medžiaga tarp procesoriaus (arba GPU) ir radiatoriaus, kuri užpildo mikroskopines nelygumas ir užtikrina gerą šilumos perdavimą. Laikui bėgant ji išdžiūsta, sutrūkinėja ir praranda savo savybes.
Kaip suprasti, kad laikas keisti? Jei po kruopštaus valymo procesoriaus temperatūra vis tiek aukšta – daugiau nei 80-85°C prie vidutinės apkrovos – tai geras ženklas, kad termopasta jau seniai atitarnavusi. Taip pat jei kompiuteris jau senesnis nei 4-5 metai ir termopasta niekada nebuvo keista.
Termopastos keitimas – ne pats sudėtingiausias darbas, bet reikalauja atidumo. Procesą sudaro keli etapai:
Pirma, nuimk radiatorių. Tai reiškia atsukinėti fiksavimo varžtus arba atlaisvinti spaustuką. Svarbu: varžtus atsukinėk kryžminiu būdu (kaip automobilio ratų varžtus), o ne iš eilės – taip išvengiama netolygaus spaudimo.
Antra, nuvalyk seną termopastą. Tam naudok izopropilo alkoholį (bent 90% koncentracijos) ir medvilninį tamponą arba mikropluošto servetėlę. Valyk atsargiai, kol paviršius bus visiškai švarus ir blizgantis. Tą patį daryk ir su radiatoriaus paviršiumi.
Trečia, uždėk naują termopastą. Čia yra kelios mokyklos. Dažniausiai rekomenduojamas metodas – uždėti nedidelį kiekį (maždaug žirnio dydžio) ant procesoriaus centro ir leisti radiatoriui pačiam ją paskleisti, kai jį prispausi. Kiti tepa plonu sluoksniu per visą paviršių. Abu metodai veikia, bet pirmasis yra paprastesnis ir mažiau tikėtina, kad uždėsi per daug.
Geros termopastos pavyzdžiai: Noctua NT-H1, Arctic MX-4, Thermal Grizzly Kryonaut. Visos kainuoja 5-15 eurų ir yra lengvai prieinamos. Vengti reikia pigių termopastų be aiškios specifikacijos – jos dažnai blogesnės nei originalios.
Ventiliatorių filtrai ir prevencija
Geriausia kova su dulkėmis – prevencija. Jei kompiuteris turi ventiliacijos filtrus, juos reikia valyti reguliariai – kartą per mėnesį ar du. Tai greitas darbas: tiesiog išimk filtrą (daugumoje korpusų jie magnetiniai arba tiesiog įsprausti), nupūsk dulkes arba nuplaukite po vandeniu (jei filtrą galima plauti), išdžiovink ir grąžink atgal.
Jei kompiuteris filtro neturi, galima įsigyti universalius filtrus – tai tiesiog smulkus tinklelis, kurį galima priklijuoti prie ventiliacijos angų. Kainuoja centus, o efektas pastebimas.
Keli praktiniai patarimai dėl kompiuterio vietos:
- Nekiškite stalinio kompiuterio į uždarą spintelę – ten nėra oro cirkuliacijos
- Pakelkite kompiuterį nuo grindų bent 10-15 cm – grindų lygyje yra daugiausiai dulkių
- Nešiojamą kompiuterį nenaudokite ant lovos ar sofos – minkšti paviršiai užkemša apačios ventiliacijos angas
- Jei namuose yra gyvūnų, valykite kompiuterį dažniau – augintinių plaukai kaupiasi labai greitai
- Rūkantys žmonės turėtų žinoti, kad cigarečių dūmai palieka lipnų sluoksnį ant komponentų, prie kurio dulkės kimba daug greičiau
Oro valytuvas kambaryje taip pat gali sumažinti dulkių kiekį, bet tai jau papildoma investicija, kuri gali būti naudinga ir dėl kitų priežasčių.
Kaip dažnai tai daryti ir kaip stebėti temperatūras
Nėra vieno universalaus atsakymo į klausimą, kaip dažnai valyti kompiuterį. Tai priklauso nuo aplinkos, naudojimo intensyvumo ir to, ar namuose yra gyvūnų.
Bendros rekomendacijos: stalinis kompiuteris – kartą per 6-12 mėnesių. Nešiojamas kompiuteris – kartą per 12-18 mėnesių. Jei namuose yra katė ar šuo – dvigubai dažniau.
Bet geriau nei laikytis fiksuoto grafiko – stebėti temperatūras. Tam yra nemokamų įrankių:
HWMonitor arba HWiNFO64 – Windows sistemai. Rodo visų komponentų temperatūras realiuoju laiku. Galima matyti ne tik dabartinę temperatūrą, bet ir maksimalią, kuri buvo užfiksuota per sesiją.
Core Temp – paprastesnis įrankis, skirtas tik procesoriaus temperatūrai stebėti.
GPU-Z – vaizdo plokštės temperatūros ir kitų parametrų stebėjimui.
Mac sistemoje galima naudoti iStatMenus arba nemokamą Stats programą.
Orientacinės temperatūros: procesorius ramybės būsenoje turėtų būti 30-50°C, prie pilnos apkrovos – iki 80-85°C (kai kuriems procesoriams iki 90°C yra normalu). Jei ramybės temperatūra viršija 60°C arba apkrovos metu siekia 95°C ir daugiau – laikas valyti.
Kai dulkės – tik dalis problemos
Kartais net ir kruopščiai išvalius kompiuterį temperatūros išlieka aukštos. Tai gali reikšti kelis dalykus.
Pirmiausia – jau minėta termopasta. Tai dažniausias atvejis senesniuose kompiuteriuose.
Antra galimybė – ventiliatorius jau susidėvėjęs. Ventiliatoriai turi guolius, kurie laikui bėgant dyla. Jei ventiliatorius daro keistus garsus – girgžda, zvimbia ar kaukia – tai ženklas, kad guoliai jau blogos būklės. Tokį ventiliatorių reikia keisti. Staliniuose kompiuteriuose tai paprastas ir nebrangus darbas. Nešiojamuose – šiek tiek sudėtingiau, bet irgi įmanoma.
Trečia galimybė – pats radiatorius yra per mažas arba netinkamas. Tai aktualu, jei kompiuteris buvo surinktas su pigiu standartiniu radiatoriumi, o procesorius yra galingas. Tokiu atveju verta apsvarstyti geresnio aušintuvo įsigijimą.
Ketvirta – programinė problema. Kartais fone veikiančios programos ar kenkėjiška programinė įranga apkrauna procesorių, todėl temperatūra aukšta net ir „ramybės” režimu. Prieš kaltinant dulkes, verta patikrinti užduočių tvarkyklę ir įsitikinti, kad nėra neįprastos apkrovos.
Kompiuterio valymas nuo dulkių – tai ne kažkoks sudėtingas ritualas, kuriam reikia specialių žinių ar brangių įrankių. Tai paprastas, reguliarus darbas, kuris gali pailginti kompiuterio gyvenimą kelis metus ir išlaikyti jo našumą tokį, koks buvo pirkimo dieną. Suslėgto oro balionėlis, pusvalandis laiko ir šiek tiek atidumo – to pakanka. Ir jei dar niekada to nedarei, o kompiuteris jau seniai nebuvo atidarytas – galbūt šiandien yra geras metas pradėti.
