Kodėl verta rinktis pačiam, o ne pirkti jau surinktą
Parduotuvėse pilna jau surinktų žaidimų kompiuterių. Atrodytų – patogu, greita, nereikia galvoti. Bet kai pradedi žiūrėti į kainas ir specifikacijas, greitai supranti, kad kažkas čia ne taip. Už tą pačią sumą, kurią mokėtum už gamyklinį „gaming PC”, pats galėtum susirinkti ženkliai galingesnę mašiną. Kodėl? Nes gamintojai, kurie surenka kompiuterius masiškai, uždeda savo maržą, naudoja pigesnius komponentus ten, kur pirkėjas nepastebės, ir dažnai įdeda silpną maitinimo bloką, kuris po metų pradeda kelti problemas.
Be to, kai pats renki kompiuterį, žinai kiekvieną jo dalį. Žinai, kokia motininė plokštė viduje, kokia RAM, koks SSD. Jei ką nors reikia atnaujinti – žinai tiksliai ką keisti. Tai ne tik pinigų klausimas, tai ir supratimo klausimas. Žmogus, kuris pats surinko savo kompiuterį, gali jį ir pats sutaisyti, atnaujinti, optimizuoti.
Ir dar vienas dalykas – tai tiesiog smagu. Pirmą kartą įjungus kompiuterį, kurį pats sudėlioji iš dalių, jauti kažką, ko negausi pirkdamas jau surinktą dėžę.
Biudžeto planavimas – nuo ko pradėti
Prieš einant į komponentų pasaulį, reikia aiškiai žinoti, kiek pinigų turi. Žaidimų kompiuteris – tai ne vienas pirkimas, tai keliolika pirkimų, ir kiekvienas iš jų turi įtakos kitam. Todėl biudžeto planavimas yra ne formalumas, o būtinybė.
Grubiai galima skirstyti taip:
- Iki 600–700 € – pradinis lygis. Žaisite 1080p raiška, daugumą žaidimų vidutiniais–aukštais nustatymais. Tiks tiems, kurie nori pradėti ir neišleisti visko iš karto.
- 800–1200 € – vidutinis segmentas. Čia jau galima žaisti 1080p aukščiausiais nustatymais ir pradėti galvoti apie 1440p. Šis diapazonas yra „sweet spot” daugumai žaidėjų.
- 1500 € ir daugiau – aukštas lygis. 1440p arba 4K žaidimai, aukšti kadrų skaičiai, galimybė žaisti viską maksimaliais nustatymais.
Svarbu: biudžete nepamiršk monitoriaus, klaviatūros, pelės ir ausinių. Žmonės dažnai sudeda visus pinigus į sisteminio bloko komponentus, o paskui žaidžia ant seno 60Hz monitoriaus ir stebisi, kodėl viskas atrodo „ne taip”. Jei neturi periferinių įrenginių, atidėk bent 150–200 € jiems.
Praktinis patarimas: naudok PCPartPicker svetainę. Ji leidžia sudėlioti komponentų sąrašą, automatiškai tikrina suderinamumą ir rodo kainas iš skirtingų parduotuvių. Tai nemokamas įrankis, kuris sutaupo daug laiko ir nervų.
Procesoriaus ir vaizdo plokštės duetas – svarbiausi sprendimai
Žaidimų kompiuteryje yra du komponentai, kurie nulemia viską – procesorius (CPU) ir vaizdo plokštė (GPU). Visa kita yra svarbu, bet šie du yra širdis ir plaučiai. Ir čia prasideda vienas seniausių ginčų technologijų pasaulyje: Intel ar AMD, Nvidia ar AMD Radeon?
Kalbant apie procesorius, šiuo metu situacija yra tokia: AMD Ryzen 5 ir Ryzen 7 serija siūlo puikų našumą už pinigus. Ryzen 5 7600X arba Ryzen 7 7700X yra puikūs pasirinkimai vidutiniam ir aukštam segmentui. Intel Core i5-13600K taip pat yra stiprus konkurentas – kartais net pranoksta AMD žaidimuose, bet šildo labiau ir reikalauja geresnio aušinimo. Jei biudžetas ribotas, AMD Ryzen 5 5600 vis dar yra vienas geriausių pasirinkimų kainos ir kokybės santykio požiūriu.
Dėl vaizdo plokščių – čia reikia būti atidiems. Nvidia RTX 4060 yra geras pasirinkimas vidutiniam biudžetui, RTX 4070 – aukštesniam. AMD RX 7700 XT ir RX 7800 XT siūlo konkurencingą našumą, dažnai už mažesnę kainą. Problema su AMD GPU yra ta, kad kai kuriuose žaidimuose jų tvarkyklės vis dar atsilieka nuo Nvidia, ir DLSS (Nvidia technologija, kuri padidina kadrų skaičių naudojant dirbtinį intelektą) yra geresnė nei AMD FSR. Bet jei žaidi žaidimus, kurie nepalaiko DLSS, skirtumas mažas.
Svarbu: CPU ir GPU turi būti subalansuoti. Nėra prasmės pirkti RTX 4090 ir poruoti su Ryzen 5 5600 – procesorius taps „bottleneck” ir stabdys vaizdo plokštę. Ir atvirkščiai – i9 su GTX 1660 Super yra pinigų švaistymas.
Motininė plokštė, RAM ir SSD – pagrindas, kurio nematai
Šie trys komponentai dažnai gauna mažiausiai dėmesio, bet jie yra pagrindas, ant kurio visa kita stovi. Ir čia žmonės daro daugiausiai klaidų.
Motininė plokštė turi atitikti procesorių. AMD Ryzen 7000 serija reikalauja AM5 lizdo, Ryzen 5000 – AM4. Intel 13-os kartos – LGA1700. Tai ne tik fizinis suderinamumas – skirtingos plokštės siūlo skirtingas galimybes: kiek RAM galima įdėti, ar galima „overclock’inti” procesorių, kiek M.2 lizdų yra SSD. Pradedantiesiems rekomenduoju B-serijos plokštes (B650 AMD, B760 Intel) – jos yra pigesnės nei X-serijos, bet siūlo viską, ko reikia žaidimams. X-serija – tai jau entuziastams, kurie nori išspausti maksimumą.
RAM klausimu: minimalus kiekis žaidimams 2024 metais yra 16 GB. 32 GB yra komfortabilus pasirinkimas, ypač jei dar naudoji kompiuterį darbui ar kūrybiniams projektams. Greitis taip pat svarbus – DDR5 yra naujesnė technologija, bet DDR4 vis dar puikiai veikia. Jei renkiesi AMD Ryzen 7000 platformą, DDR5 yra privalomas. Su Ryzen 5000 ir Intel 12/13 kartos gali rinktis. Svarbu: pirkti RAM rinkiniais po 2 (dual channel) – tai padidina našumą palyginti su vienu 16 GB moduliu.
SSD – čia nėra ką galvoti. HDD žaidimams 2024 metais yra praeitis. M.2 NVMe SSD yra greitas, kompaktiškas ir nebrangus. Samsung 970 Evo Plus, WD Black SN770, Crucial P3 Plus – visi šie yra patikimi pasirinkimai. 1 TB yra minimalus dydis – šiuolaikiniai žaidimai yra didžiuliai (Call of Duty vienas gali užimti 100+ GB). Jei gali – imk 2 TB.
Korpusas, maitinimo blokas ir aušinimas – klaidos, kurių reikia vengti
Čia yra trys komponentai, kuriuose žmonės dažniausiai taupo ten, kur nereikia, ir išleidžia ten, kur nereikia.
Maitinimo blokas (PSU) yra vienas svarbiausių komponentų, bet jam skiriama mažiausiai dėmesio. Blogas PSU gali sugadinti visą sistemą. Taisyklė paprasta: pirkti tik iš patikimų gamintojų (Seasonic, Corsair, be quiet!, EVGA) ir pirkti 80+ Gold arba aukštesnio efektyvumo blokus. Kiek vatų? Skaičiuok taip: sudėk CPU ir GPU TDP, pridėk 20–30% atsargai. RTX 4070 + Ryzen 7 7700X – apie 450–500W sistemos apkrova, vadinasi 650–750W PSU yra optimalus. Niekada nepirkink „no-name” PSU vien dėl to, kad jis pigesnis – tai loterija.
Korpusas – čia galima tiek sutaupyti, tiek perleisti. Svarbiausi kriterijai: ar telpa tavo komponentai (ypač vaizdo plokštė – šiuolaikinės GPU yra milžiniškos), ar yra gera oro cirkuliacija, ar lengva montuoti. Fractal Design, Lian Li, be quiet! gamina puikius korpusus. Nereikia pirkti brangaus korpuso su LED apšvietimu, jei tau svarbus tik veikimas – bet jei nori, kad kompiuteris atrodytų gražiai, tai asmeninis pasirinkimas. Tik įsitikink, kad korpuse yra bent 2–3 ventiliatoriai arba vieta jiems.
Aušinimas – procesorius ateina su standartiniu aušintuvu, bet žaidimams jis dažnai nepakankamas. Tower tipo aušintuvai (Noctua NH-D15, be quiet! Dark Rock Pro) yra puikūs ir tylūs. AIO (All-in-One) skysčio aušinimas atrodo įspūdingai ir veikia gerai, bet turi daugiau judančių dalių, kurios gali sugesti. Pradedantiesiems rekomenduoju gerą tower aušintuvą – paprasčiau montuoti, patikimiau ilgalaikėje perspektyvoje.
Surinkimo procesas – žingsnis po žingsnio
Kai visi komponentai ant stalo, prasideda įdomiausia dalis. Ir čia svarbiausia – neskubėti.
Pirmas dalykas: antistatinė apsauga. Statinė elektra gali sugadinti komponentus. Prieš liečiant bet ką – palieski metalinį paviršių arba naudok antistatinę apyrankę. Dirbk ant kieto, lygaus paviršiaus, ne ant kilimo.
Surinkimo tvarka:
- Procesoriaus montavimas ant motininės plokštės – tai subtiliausias žingsnis. AMD procesoriuose yra kaiščiai (pins), kurie lengvai sulinksta. Intel – kaiščiai yra lizde. Abiem atvejais: niekada nespausk, tiesiog padėk ir užfiksuok svirtimi.
- RAM įdėjimas – įsitikink, kad dedi į teisingus lizdus (paprastai A2 ir B2, bet tikrink motininės plokštės instrukciją).
- M.2 SSD montavimas – tai prieš dedant motininę į korpusą, nes vėliau gali būti sunkiau pasiekti.
- Aušintuvo montavimas – užtepk terminę pastą (dažnai ateina su aušintuvu), pritvirtink pagal instrukciją.
- Motininės plokštės montavimas į korpusą – prieš tai įdėk I/O shield (metalinę plokštelę gale korpuso).
- PSU montavimas ir kabelių vedimas – vedžiok kabelius per korpuso kabelių valdymo angas, kad oro cirkuliacija būtų gera.
- Vaizdo plokštės montavimas – ji eina į PCIe x16 lizdą, paprastai pirmą nuo procesoriaus.
- Visi jungtys – maitinimas procesorius (4+4 pin), maitinimas motininei (24 pin), maitinimas GPU (6+2 pin), SATA jungtys jei reikia, priekinio skydelio jungtys (Power SW, Reset SW, HDD LED ir t.t.).
Prieš uždarant korpusą – pirmą kartą junk be šoninio dangčio. Jei sistema užsikuria, viskas gerai. Jei ne – lengviau diagnozuoti problemą.
Programinė įranga ir pirmieji žingsniai po surinkimo
Kompiuteris surinktas, įsijungia – bet darbas dar nebaigtas. Reikia įdiegti operacinę sistemą ir optimizuoti viską žaidimams.
Windows 11 šiuo metu yra geriausias pasirinkimas žaidimams – jis palaiko DirectStorage (greitesnį žaidimų įkėlimą iš NVMe SSD) ir turi geresnį AMD procesoriaus branduolių valdymą. Windows 10 vis dar veikia puikiai, bet ilgainiui palaikymas baigsis. Diegimui reikia USB atmintinės (8+ GB) ir Microsoft Media Creation Tool įrankio.
Po OS įdiegimo:
- Tvarkyklės – pirmas dalykas. Atsisiųsk GPU tvarkykles iš Nvidia arba AMD oficialios svetainės. Motininės plokštės tvarkykles – iš gamintojo svetainės.
- BIOS atnaujinimas – patikrink, ar yra naujesnė BIOS versija. Tai gali pagerinti suderinamumą ir stabilumą.
- XMP/EXPO įjungimas – RAM pagal nutylėjimą dažnai veikia lėčiau nei nurodyta ant pakuotės. BIOS įjunk XMP (Intel) arba EXPO (AMD) profilį, kad RAM veiktų nurodytu greičiu.
- MSI Afterburner – nemokama programa GPU temperatūros ir našumo stebėjimui. Taip pat leidžia „overclock’inti” vaizdo plokštę, jei nori išspausti daugiau.
- HWiNFO64 – išsami sistema stebėjimo programa. Rodo temperatūras, įtampas, ventiliatorių greičius. Naudinga pirmomis dienomis, kad įsitikintum, jog viskas veikia normaliai.
Pirmą kartą paleidus žaidimą – stebėk temperatūras. CPU žaidimuose neturėtų viršyti 80–85°C, GPU – 85–90°C. Jei temperatūros aukštesnės, gali reikėti patikrinti aušintuvo montavimą arba pridėti daugiau korpuso ventiliatorių.
Kai kompiuteris jau veikia – ką daryti toliau
Pirmasis surinktas kompiuteris retai kada būna paskutinis. Technologijos juda greitai, žaidimai tampa reiklesni, ir po kelerių metų norėsis atnaujinti. Geras žinojimas apie savo sistemą čia labai padeda.
Paprasčiausias atnaujinimas – RAM pridėjimas arba SSD pakeitimas į didesnį. Tai galima padaryti per 15 minučių. Vaizdo plokštės keitimas – taip pat nesudėtinga, jei tik PSU turi pakankamai vatų. Procesoriaus keitimas gali reikalauti ir motininės plokštės keitimo, jei naujas CPU naudoja kitą lizdą.
Vienas dalykas, kurį rekomenduočiau visiems – reguliari priežiūra. Dulkės yra kompiuterio priešas. Kas 6–12 mėnesių atidaryk korpusą ir išpūsk dulkes suspaustu oru (parduodamas balionėliuose). Ypač atkreipk dėmesį į GPU radiatorių ir CPU aušintuvą – ten dulkės kaupiasi labiausiai ir gali padidinti temperatūras 10–15°C.
Termopasta ant procesoriaus taip pat sensta – po 3–5 metų verta ją pakeisti. Tai paprastas procesas: nuimk aušintuvą, nuvalyk seną pastą izopropilinį alkoholiu, užtepk naują (Noctua NT-H1 arba Thermal Grizzly Kryonaut yra puikūs pasirinkimai) ir vėl pritvirtink aušintuvą.
Ir paskutinis dalykas – nepamiršk, kad surinktas kompiuteris yra ne tik žaidimų mašina. Tai universalus įrankis. Galima montuoti video, dirbti su nuotraukomis, programuoti, kurti muzika. Žaidimų kompiuteris paprastai yra galingesnis nei biuro kompiuteris, tad jo galimybės kur kas platesnės nei tik žaidimai. Tai investicija, kuri atsipirks ne tik žaidimų valandomis, bet ir visais kitais dalykais, kuriuos darysi prie jo.
