Kodėl apskritai kalbame apie garso kokybę?
Dauguma žmonių muzikos klausosi per „Spotify” ar „YouTube” ir jiems viskas atrodo gerai. Ausys neprotestuoja, galva neskauda, gyvenimas teka toliau. Bet tada kažkada atsitinka kažkas keisto – paklausai tos pačios dainos per gerą aparatūrą, su aukštos raiškos failu, ir staiga supranti, kad visą tą laiką klauseisi tarsi per sieną. Tai ne metafora. Tai tikrai taip veikia.
Garso kokybė skaitmeninėje muzikoje – tai ne audiofilo snobizmas ar pinigų švaistimas. Tai techninis klausimas, kuris turi labai konkrečius parametrus: bitrate, sample rate, dinaminį diapazoną, kodekus. Ir Tidal yra viena iš platformų, kuri šiuos parametrus paėmė rimtai, kai visi kiti dar žiūrėjo į srautinį perdavimą kaip į patogumą, o ne kaip į kokybės instrumentą.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip Tidal veikia techniškai, kodėl jų požiūris į garso kokybę skiriasi nuo konkurentų, ir ką reikia turėti namuose ar ausyse, kad ta kokybė apskritai turėtų prasmę.
Tidal HiFi ir MQA – kas čia iš tikrųjų vyksta
Tidal siūlo kelis paslaugų lygius, bet įdomiausi yra du: HiFi ir HiFi Plus. HiFi lygis reiškia FLAC formatą – 16 bitų, 44,1 kHz. Tai yra CD kokybė. Skamba paprastai, bet palyginti su tuo, ką transliuoja „Spotify” (320 kbps MP3 arba Ogg Vorbis), skirtumas yra realus ir išmatuojamas.
HiFi Plus eina toliau – čia atsiranda MQA (Master Quality Authenticated) ir Dolby Atmos bei Sony 360 Reality Audio formatai. MQA yra technologija, kurią sukūrė britų kompanija Meridian Audio. Idėja tokia: originalus studijos įrašas, kuris gali būti 24 bitų / 96 kHz ar net 192 kHz, „supakuojamas” į failą, kuris yra pakankamai mažas srautiniam perdavimui, bet gali būti „išpakuotas” atgal į aukštą raišką specialių DAC įrenginių ar programinės įrangos pagalba.
Techniškai MQA naudoja procesą, kurį jie vadina „origami” – duomenys yra sulankstomi į žemesnio dažnio signalą, o aukštesnio dažnio informacija paslepiama mažiau reikšminguose bituose. Kai MQA suderinamas DAC arba programinis dekoderis (pvz., Tidal programėlė su įjungtu MQA dekodavimu) gauna šį signalą, jis gali jį „išlankstyt” atgal.
Tačiau čia prasideda kontroversiška dalis. Garso bendruomenėje MQA sulaukė nemažai kritikos. Dalis inžinierių ir audiofilo bendruomenės teigia, kad MQA nėra tikras lossless formatas – tai yra lossy kompresija, tik labai aukštos kokybės. Be to, MQA yra patentuota ir uždara technologija, o tai reiškia, kad kiekvienas gamintojas, norintis ją palaikyti, turi mokėti licencijos mokesčius. 2023 metais MQA kompanija paskelbė bankrotą, o tai sukėlė daug klausimų dėl technologijos ateities – nors Tidal ir toliau ją naudoja.
FLAC prieš MQA prieš Dolby Atmos – ką rinktis praktiškai
Jei jūs esate paprastas vartotojas, kuris tiesiog nori geros muzikos, štai praktinis supaprastinimas:
FLAC 16/44.1 (CD kokybė) – tai yra solidi bazė. Jei turite bent vidutinės klasės ausines (nuo 100 eurų ir aukščiau) ir gerą DAC arba stiprintuvą, šis formatas jau suteiks jums reikšmingą kokybės šuolį lyginant su MP3. Dauguma žmonių čia ir turėtų sustoti.
MQA / Hi-Res FLAC – čia jau reikia specifinės aparatūros. Jei neturite MQA suderinamo DAC (pvz., iFi Audio serija, Meridian, kai kurie Dragonfly modeliai) arba nenaudojate Tidal programėlės su įjungtu programiniu MQA dekodavimu, gaunate tik pirmą „išlankstymą” – tai yra 24/48 kokybė, bet ne pilna Hi-Res. Vis tiek geriau nei CD, bet ne tai, už ką mokate.
Dolby Atmos muzikai – tai yra erdvinis garsas. Jis skirtas klausymui per ausines su erdvinio garso apdorojimu arba per tikrą Atmos garso sistemą (keletas garsiakalbių išdėstytų erdvėje). Jei klausotės per paprastas stereo ausines be erdvinio garso apdorojimo, Atmos mišinys bus tiesiog konvertuotas į stereo ir jūs negausite jokios papildomos naudos.
Praktinis patarimas: pradėkite nuo HiFi plano, klausykitės per geriausią aparatūrą, kurią turite. Jei po kelių savaičių jaučiate, kad norite daugiau, tada investuokite į DAC ir tada svarstykite HiFi Plus.
Aparatūra: be ko Tidal kokybė neturi prasmės
Čia daugelis žmonių daro klaidą. Jie moka už Tidal HiFi Plus, klausosi per „AirPods” arba per telefono integruotą garsiakalbį ir stebisi, kodėl neskamba geriau nei „Spotify”. Atsakymas paprastas: grandinė yra tiek stipri, kiek jos silpniausia grandis.
Garso grandinė atrodo taip: šaltinis (Tidal) → DAC (skaitmeninis-analoginis keitiklis) → stiprintuvas → ausines arba garsiakalbiai. Kiekvienas šios grandinės elementas turi įtakos galutiniam rezultatui.
Telefone yra integruotas DAC, bet jis paprastai yra vidutinės kokybės ir dar kenčia nuo elektromagnetinių trukdžių iš kitų telefono komponentų. Todėl net ir su geru FLAC failu per telefono 3,5 mm lizdą gausite ribotą rezultatą.
Štai keletas konkrečių rekomendacijų pagal biudžetą:
- Iki 100 EUR: AudioQuest DragonFly Black arba Red – mažas USB DAC, kuris jungiasi tiesiai prie telefono ar kompiuterio. Skirtumas nuo integruoto DAC yra labai juntamas.
- 100–300 EUR: iFi Audio hip-dac arba Fiio BTR7 – šie įrenginiai palaiko MQA dekodavimą, turi geresnį stiprintuvą ir suteikia reikšmingą kokybės šuolį.
- 300 EUR ir daugiau: Chord Mojo 2, iFi xDSD Gryphon – tai jau rimta aparatūra, kuri atidengs visą Tidal Hi-Res potencialą.
Ausines taip pat svarbu parinkti teisingai. Jei klausotės namuose, atviro tipo ausines (pvz., Sennheiser HD 600, Beyerdynamic DT 990) suteikia natūralesnę garso sceną. Kelionėms – uždaros ausines arba IEM (in-ear monitoriai) su geru izoliavimo lygiu.
Tidal Connect ir integravimas į namų audio sistemą
Vienas iš dalykų, kuris daro Tidal patrauklų rimtesniems audio entuziastams, yra Tidal Connect – tai protokolas, panašus į Spotify Connect, leidžiantis transliuoti muziką tiesiai į suderinamus įrenginius tinkle, aplenkiant telefono DAC visiškai.
Kaip tai veikia: jūsų telefonas tampa tik valdymo pultu. Tidal programėlė siunčia komandą jūsų namų tinklo garso įrenginiui (pvz., Bluesound Node, NAD stiprintuvui su tinklo moduliu, Naim Uniti serija ir t.t.), ir tas įrenginys tiesiogiai parsisiunčia srautą iš Tidal serverių. Taip gaunate pilną garso kokybę be jokių papildomų konversijų ar kokybės praradimų dėl Bluetooth.
Bluetooth, beje, yra atskira tema. Standartinis Bluetooth (SBC kodekas) yra gana prastos kokybės. Tačiau aptX HD ir ypač LDAC kodekai jau leidžia perduoti aukštos raiškos garsą belaidžiu būdu su minimaliais nuostoliais. Sony WH-1000XM serija, Sennheiser Momentum 4 ir daugelis kitų aukštesnės klasės belaidžių ausinių palaiko LDAC. Jei naudojate Android telefoną ir tokias ausines, įsitikinkite, kad LDAC yra įjungtas nustatymuose – pagal nutylėjimą Android kartais renkasi žemesnės kokybės kodekus dėl stabilumo.
iOS situacija yra sudėtingesnė – Apple nepalaiko LDAC, todėl iPhone vartotojai su Bluetooth ausinėmis yra riboti AAC kodeku, kuris yra geresnis nei SBC, bet vis tiek ne LDAC lygis. Jei rimtai žiūrite į garso kokybę ir naudojate iPhone, laidinis ryšys su geru DAC yra geresnis pasirinkimas.
Konkurentai ir kodėl Tidal vis dar išsiskiria
Po to, kai „Apple Music” pradėjo siūlyti Lossless ir Spatial Audio be papildomo mokesčio, daugelis žmonių pagrįstai paklausė: kodėl mokėti už Tidal? Klausimas geras, ir atsakymas nėra vienareikšmis.
Apple Music siūlo ALAC (Apple Lossless) iki 24 bitų / 192 kHz ir Dolby Atmos – ir tai yra įtraukta į standartinę prenumeratą. Jei esate Apple ekosistemoje (iPhone, iPad, Mac, AirPods Pro arba Max), Apple Music yra labai stiprus argumentas. Tačiau yra vienas didelis „bet”: Apple Music neturi oficialios Linux palaikymo, neturi tokio lankstumo su trečiųjų šalių DAC ir turi ribotą integraciją su ne-Apple audio įranga.
Amazon Music Unlimited taip pat siūlo Ultra HD (iki 24/192 FLAC) ir Spatial Audio. Kainos panašios. Tačiau jų programėlė yra žymiai prastesnė, o katalogas – nors ir didelis – turi spragų, ypač nepriklausomos muzikos srityje.
Qobuz – tai tikriausiai artimiausias Tidal konkurentas audiofilo segmente. Jie siūlo tikrą Hi-Res FLAC (ne MQA, o tikrą nekompresuotą aukštos raiškos failą), turi puikų katalogą klasikinei ir džiazo muzikai, ir daugelis audiofilo bendruomenės narių juos laiko techniškai sąžiningesne platforma nei Tidal su MQA. Trūkumas – mažesnis populiariosios muzikos katalogas ir kiek aukštesnė kaina.
Tidal vis dar išsiskiria keliais dalykais: jų programėlė yra viena geriausių rinkoje (ypač Android ir desktop), jie turi puikų algoritmą muzikos atradimui, o jų Tidal Connect ekosistema yra plačiai palaikoma audio gamintojų.
Praktinis sąrankos vadovas – nuo nulio iki gero garso
Gerai, pakankamai teorijos. Štai kaip realiai susidėlioti sistemą, kuri išnaudotų Tidal potencialą:
1 žingsnis – programėlės nustatymai. Atidarykite Tidal programėlę, eikite į nustatymus ir suraskite garso kokybės sekciją. Streaming kokybę nustatykite į „Master” arba „HiFi” (priklausomai nuo jūsų plano). Įjunkite „Loudness Normalization” – tai neleis vienoms dainoms skambėti garsiau nei kitoms. Jei turite MQA suderintą DAC, įjunkite „MQA Core Decoding” programėlėje.
2 žingsnis – DAC pasirinkimas. Jei klausotės per kompiuterį, USB DAC yra geriausias pasirinkimas. Jei per telefoną – USB-C DAC arba Bluetooth su LDAC. Jei per namų sistemą – Tidal Connect suderinamas įrenginys.
3 žingsnis – ausines arba garsiakalbiai. Čia nėra universalaus atsakymo, bet bendra taisyklė: investuokite daugiau į ausines nei į DAC. Geros ausines su vidutiniu DAC skambės geriau nei vidutinės ausines su puikiu DAC.
4 žingsnis – klausymosi aplinka. Tai dažnai ignoruojama, bet namuose su garsiakalbiais akustika yra labai svarbi. Minkšti baldai, kilimai, užuolaidos – visa tai absorbuoja atspindžius ir pagerina garso kokybę. Ausines šis veiksnys neveikia.
5 žingsnis – A/B testavimas. Vienintelis būdas tikrai suprasti, ar matote skirtumą, yra klausytis tos pačios dainos skirtingais formatais ir skirtinga aparatūra. Tidal leidžia tai padaryti labai lengvai – tiesiog pakeiskite kokybės nustatymą ir klausykitės iš naujo.
Kai garsas tampa ne tik technologija, bet patirtis
Grįžkime prie to, kuo pradėjome. Garso kokybė nėra tikslas pats savaime. Tikslas yra muzika – emocija, istorija, momentas, kurį kompozitorius ar atlikėjas norėjo perduoti. Ir čia aukštos kokybės srautinis perdavimas turi tikrą prasmę: kuo mažiau informacijos prarandama kelyje nuo studijos iki jūsų ausų, tuo arčiau originalaus kūrėjo ketinimo jūs esate.
Tidal nėra tobula platforma. MQA kontroversiją jie vis dar neišsprendė elegantiškai, kainos yra aukštesnės nei konkurentų, o kai kuriuose regionuose katalogas turi spragų. Tačiau jų požiūris į garso kokybę kaip į prioritetą, o ne kaip į rinkodaros triuką, yra realus ir techniškai pagrįstas.
Jei jau turite gerą aparatūrą arba planuojate investuoti – Tidal HiFi yra logiškas pasirinkimas. Jei dar tik pradedate kelionę į geresnio garso pasaulį, pradėkite nuo gerų ausinių (tai duos didžiausią grąžą), tada pridėkite DAC, ir tik tada galvokite apie prenumeratos lygį. Seka svarbi – nėra prasmės mokėti už Hi-Res srautus, jei aparatūra negali jų perteikti.
Galiausiai, geriausias garso kokybės testas yra labai paprastas: ar muzika verčia jus sustoti ir tiesiog klausytis? Ar ji sukelia tą jausmą, kad esate kambaryje su atlikėju? Jei taip – sistema veikia. Jei ne – kažkur grandinėje yra silpna grandis, ir dabar jūs žinote, kur ieškoti.
