Kodėl Lietuva tapo sukčių taikiniu
Lietuva per pastaruosius kelerius metus tapo viena iš aktyviau sukčių taikomų šalių Baltijos regione. Tai nėra atsitiktinumas – mes turime aukštą interneto skverbtį, aktyviai naudojamės elektronine bankininkyste, o didžioji dalis gyventojų jau seniai atsisakė grynųjų pinigų kasdienėje apyvartoje. Visa tai sukuria idealią terpę tiems, kurie nori pasipelnyti iš kitų patiklumo ar nežinojimo.
Prie to dar prisideda tai, kad lietuviai, statistiškai žiūrint, pasitiki institucijomis – bankais, Sodra, policija. Sukčiai tai žino ir tą pasitikėjimą naudoja kaip pagrindinį ginklą. Kai paskambina „banko darbuotojas” arba „Europolo atstovas”, dauguma žmonių bent kelias sekundes suabejoja – o gal tikrai? Ir tos kelios sekundės dažnai pakanka, kad žmogus padarytų klaidą, kuri kainuos tūkstančius eurų.
Finansų kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kasmet fiksuoja augantį sukčiavimo atvejų skaičių. 2023 metais Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 10 000 sukčiavimo atvejų, o realus skaičius turbūt dar didesnis – daugelis aukų tiesiog nesiskundžia, nes gėdijasi arba mano, kad niekas nepadės.
Telefono skambučiai, kurie kainuoja tūkstančius
Viena labiausiai paplitusių ir efektyviausių schemų Lietuvoje – vadinamasis vishing (voice phishing), arba sukčiavimas telefonu. Schema veikia paprastai, bet stulbinančiai efektyviai.
Skambina žmogus, kuris prisistatys banko saugumo skyriaus darbuotoju. Balse – profesionalumas, skubumas, susirūpinimas. Jis sako, kad jūsų sąskaitoje užfiksuota įtartina veikla, kad kažkas bando pervesti jūsų pinigus į užsienį, ir kad reikia nedelsti. Tada prasideda scenarijus: jūs turite patvirtinti savo tapatybę, pateikti Smart-ID kodus arba pervesti pinigus į „saugią sąskaitą”, kol bankas „blokuoja grėsmę”.
Kas čia veikia psichologiškai? Viskas. Skubumas neleidžia galvoti. Autoritetas (banko darbuotojas) sukuria pasitikėjimą. Baimė prarasti pinigus užgožia kritiškumą. Sukčiai dažnai žino jūsų vardą, pavardę, kartais net paskutinę operaciją sąskaitoje – tai gauta iš nutekėjusių duomenų bazių arba socialinių tinklų.
Ką daryti: Jei skambina „banko darbuotojas” ir prašo kažko patvirtinti – padėkite ragelį. Tada patys paskambinkite į banką numeriu, kuris nurodytas oficialiai banko kortelėje ar svetainėje. Joks tikras banko darbuotojas niekada neprašys jūsų Smart-ID kodų ar paprašys pervesti pinigus į „saugią sąskaitą”. Tokios sąskaitos tiesiog neegzistuoja.
Investiciniai sukčiai – kai godumas tampa spąstais
Investiciniai sukčiavimo atvejai Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus išaugo dramatiškai. Ir čia kalbame ne apie mažas sumas – vidutinis nuostolis vienam asmeniui siekia kelis tūkstančius eurų, o kai kuriais atvejais žmonės praranda dešimtis tūkstančių.
Schema prasideda nekaltu skelbimu socialiniuose tinkluose arba „Google” reklamoje. Matote: „Kaip aš per 3 mėnesius uždirbau 15 000 eurų investuodamas į kriptovaliutas” – ir prie to pridėta žinomo lietuvio ar užsienio verslininko nuotrauka. Spaudžiate, patenkate į puikiai sukurtą svetainę su realiai atrodančiais skaičiais, liudijimais, net „reguliavimo” logotipais.
Tada susisiekia „investicijų konsultantas”. Jis kalba sklandžiai, žino terminus, gali paaiškinti, kaip veikia rinkos. Prašo nedidelės pradinės sumos – tarkime, 250 eurų. Platformoje matote, kaip jūsų „investicija” auga – 10%, 20%, 50%. Viskas atrodo tikra. Tada konsultantas siūlo investuoti daugiau. Ir daugiau. Kai bandote išsiimti pinigus – atsiranda „mokesčiai”, „verifikacijos”, „laikini apribojimai”. Pinigai dingsta.
Šioje schemoje naudojamos vadinamosios pig butchering taktikos – sukčiai ilgai „penisi” auką, kuria pasitikėjimą, kartais net romantinius santykius, prieš galutinai ištuštindami sąskaitą.
Praktinis patarimas: Prieš investuojant į bet kokią platformą, patikrinkite ją Lietuvos banko registre. Jei platformos ten nėra – tai raudona vėliava. Taip pat patikrinkite domeną per whois paslaugą – jei svetainė sukurta prieš 2-3 mėnesius, bet teigia veikianti 10 metų, kažkas čia ne taip. Ir atminkite: jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – taip ir yra.
SMS ir el. pašto žvejyba – klasika, kuri vis dar veikia
Phishing – sukčiavimas per el. paštą ar SMS – skamba kaip sena naujiena. Bet jis vis dar veikia, ir veikia gerai, nes sukčiai nuolat tobulina savo metodus.
Lietuvoje populiariausios phishing temos šiuo metu:
- Pašto paslaugos – gauname SMS apie „sulaikytą siuntą”, kuri reikalauja sumokėti „muito mokestį”. Nuoroda veda į tikrą atrodančią LP Express arba DPD svetainę, kur prašoma įvesti kortelės duomenis.
- Sodra ir VMI – laiškai apie „nepanaudotą kompensaciją” arba „mokesčių grąžinimą”. Žmonės spaudžia, nes tikisi pinigų.
- Bankai – el. laiškai su Swedbank, SEB ar Luminor logotipais, prašantys „patvirtinti paskyrą” arba „atnaujinti duomenis”.
- Komunalinės paslaugos – SMS apie „skubų sąskaitos apmokėjimą” iš tariamų Ignitis ar Telia.
Šiuolaikiniai phishing laiškai yra vizualiai beveik neatskiriamai panašūs į originalus. Sukčiai kopijuoja šriftus, logotipus, net el. pašto adresų formatą. Skirtumas dažnai būna tik viena raidė domene – pvz., sweedbank.lt vietoj swedbank.lt.
Kaip apsisaugoti: Niekada nespauskite nuorodų iš SMS žinučių, net jei jos atrodo oficialios. Visada atidarykite naršyklę ir įveskite adresą rankiniu būdu. El. laiškuose patikrinkite siuntėjo adresą – ne tik rodomą vardą, bet ir patį el. pašto adresą. Ir svarbiausia – jokia tikra institucija niekada neprašys jūsų slaptažodžio ar pilnų kortelės duomenų per el. paštą.
Skelbimų portalai ir apsimestiniai pirkėjai
Skelbimai.lt, Vinted, Facebook Marketplace – visos šios platformos yra aktyviai naudojamos sukčių. Čia schema dažniausiai veikia atvirkščiai – ne pardavėjas apgaudinėja pirkėją, o pirkėjas – pardavėją.
Populiariausia schema: jūs parduodate kažką – telefoną, baldus, drabužius. Atsiranda pirkėjas, kuris labai domisi, sutinka su kaina, bet sako, kad gyvena kitame mieste ir nori siųsti kurjerį. Jis prašo jūsų telefono numerio „kurjerio registracijai”. Tada ateina SMS su nuoroda į „kurjerio mokėjimo sistemą”, kur jūs turite „gauti pinigus”. Svetainė atrodo kaip tikra – bet tai phishing puslapis, kuris vagia jūsų kortelės duomenis.
Kita versija – pirkėjas „atsitiktinai” persiunčia per daug pinigų ir prašo grąžinti skirtumą. Jūs grąžinate, o po kelių dienų paaiškėja, kad pradinė transakcija buvo atšaukta arba padaryta su vogta kortele.
Dar viena schema, ypač aktuali Vinted platformoje – sukčiai siunčia nuorodas į „Vinted mokėjimo puslapį” per asmenines žinutes, apeidami oficialią platformos mokėjimo sistemą. Platforma apie tai perspėja, bet žmonės vis tiek spaudžia.
Rekomendacija: Visada naudokite tik oficialias platformos mokėjimo sistemas. Jei pirkėjas prašo susisiekti per WhatsApp ar Telegram ir mokėti per išorinę sistemą – tai sukčius. Niekada nespaudykite nuorodų, gautų per privačias žinutes skelbimų platformose.
Romantiniai sukčiai – kai širdis aptemdo protą
Apie romantinius sukčius kalbama mažiau, nes aukos dažniausiai gėdijasi. Bet tai viena iš finansiškai žalingiausių schemų – žmonės praranda ne tik pinigus, bet ir emocinę gerovę.
Schema prasideda socialiniuose tinkluose arba pažinčių programėlėse. Atsiranda žmogus – dažniausiai iš užsienio, dažnai kariškis, gydytojas ar verslininkas – kuris pradeda intensyviai bendrauti. Komplimentai, dėmesys, romantiški pokalbiai. Po kelių savaičių ar mėnesių atsiranda „problema” – medicininė pagalba, skubus reikalas, įstrigę pinigai užsienyje. Ir prašymas paskolinti.
Lietuvoje šios schemos aukos dažniausiai yra vyresnio amžiaus moterys, nors tai tikrai ne taisyklė – vyrai ir jaunimas taip pat tampa aukomis. Vidutinis nuostolis tokiose schemose gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.
Sukčiai naudoja vadinamuosius scriptus – iš anksto paruoštus pokalbių scenarijus, kurie testuoti ir optimizuoti tūkstančiuose pokalbių. Jie žino, ką sakyti, kai auka suabejoja, kaip reaguoti į priekaištus, kaip vėl atgauti pasitikėjimą.
Ką daryti: Jei internete sutiktas žmogus, su kuriuo niekada nesate susitikę gyvai, prašo pinigų – tai sukčius. Nepriklausomai nuo to, kiek laiko bendravote ir kiek jis/ji jums reiškia. Galite patikrinti profilio nuotraukas per Google Images atvirkštinę paiešką – dažnai paaiškėja, kad nuotraukos paimtos iš kitų žmonių paskyrų.
Valstybinių institucijų imitavimas – naujausias trendas
Viena naujesnių ir ypač agresyvių schemų Lietuvoje – sukčiai apsimeta valstybinių institucijų darbuotojais: policija, Europolu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ar net prokuratūra.
Skambina „pareigūnas” ir informuoja, kad jūsų vardu vykdomi finansiniai nusikaltimai, kad jūsų sąskaita naudojama pinigų plovimui, arba kad jūs esate įtariamasis kažkokioje byloje. Tada siūlo „bendradarbiauti” – pervesti pinigus į „saugią sąskaitą”, kol tyrimas vyksta, arba pateikti asmens duomenis „patikrinimui”.
Šios schemos efektyvumas grindžiamas baime. Kai žmogus išgirsta, kad gali būti įtariamas nusikaltimu, racionalus mąstymas išsijungia. Sukčiai tai žino ir spaudžia maksimaliai – skuba, grasina areštais, kalba apie „konfidencialumą” (todėl negalima niekam pasakoti apie skambutį).
Svarbu žinoti: Lietuvos policija, FNTT ar Europolas niekada neskambina telefonu ir neprašo pervesti pinigų. Jei gausite tokį skambutį – padėkite ragelį ir paskambinkite į policiją numeriu 112 arba 8 700 60 188 (Lietuvos kibernetinio saugumo centras).
Taip pat verta žinoti, kad sukčiai kartais naudoja numerių klastojimą (caller ID spoofing) – jūsų ekrane gali rodyti tikrą policijos ar banko numerį, bet skambina visai kas kitas. Todėl net jei numeris atrodo oficialus – tai nėra garantija.
Kaip susikurti skaitmeninį imunitetą ir nepakliūti į spąstus
Visa tai, kas išdėstyta aukščiau, gali atrodyti bauginančiai. Bet realybė tokia, kad apsisaugoti nuo sukčių yra visiškai įmanoma – reikia tik kelių taisyklių, kurias verta įsiminti kartą ir laikytis jų visada.
Pirma ir svarbiausia taisyklė: laikas yra jūsų draugas, o skubumas – sukčių ginklas. Kiekvieną kartą, kai jaučiate spaudimą veikti greitai – sustokite. Tikros institucijos ir tikri žmonės supras, jei pasakysite „man reikia laiko pagalvoti” arba „perskambinsiu”. Sukčiai to nepakels – jie praras kontrolę ir dažniausiai tiesiog padės ragelį.
Antra: dviejų faktorių autentifikacija visur, kur įmanoma. Smart-ID, Mobile-ID, autentifikavimo programėlės – visa tai apsunkina sukčių darbą. Bet atminkite: jei kas nors prašo jūsų patvirtinti operaciją, kurios jūs neinicijavo – tai reiškia, kad kažkas bando pasinaudoti jūsų tapatybe.
Trečia: kalbėkite apie tai su artimaisiais. Ypač su vyresnio amžiaus tėvais ar seneliais. Sukčiai dažnai taikosi į žmones, kurie mažiau susipažinę su technologijomis. Paprastas pokalbis apie tai, kaip veikia šios schemos, gali išgelbėti tūkstančius eurų.
Ketvirta: naudokite atskiras kortelės internetiniams pirkiniams. Daugelis bankų leidžia susikurti virtualias korteles su limitu – tai puikus būdas apriboti galimą žalą, jei kortelės duomenys vis tiek nutekėtų.
Penkta: tikrinkite informaciją. Lietuvos bankas turi registrą, kur galima patikrinti, ar finansų įmonė yra licencijuota. CERT-LT (Nacionalinis kibernetinio saugumo centras) skelbia informaciją apie aktyvias sukčiavimo kampanijas. Policija turi atskirą puslapį apie sukčiavimo schemas. Šie resursai yra nemokami ir prieinami visiems.
Galiausiai – jei tapote auka, nebijokite pranešti. Skambinkite į policiją, pranešite bankui, informuokite CERT-LT. Taip ne tik galite susigrąžinti dalį pinigų (kai kuriais atvejais bankai kompensuoja), bet ir padėsite kitiems – kiekvienas pranešimas padeda institucijoms sekti sukčių veiklą ir galbūt juos sustabdyti. Gėda čia nereikalinga – sukčiai yra profesionalai, ir jų aukomis tampa net IT specialistai bei finansų ekspertai. Tai nereiškia, kad esate kvailas – tai reiškia, kad susidūrėte su gerai organizuotu nusikalstamu verslu.
