Kodėl visi pradeda nuo Photoshop ir kodėl tai dažnai klaida
Kai žmogus pirmą kartą nusprendžia rimčiau pažiūrėti į nuotraukų redagavimą, pirmasis vardas, kuris šauna į galvą, beveik visada yra Photoshop. Taip nutinka dėl paprastos priežasties – šis įrankis tapo sinonimas pačiam foto redagavimo procesui. Bet čia ir slypi problema. Adobe Photoshop yra kaip profesionalios lenktynių mašinos vairas, kai tu dar tik mokiesi važiuoti dviračiu. Galima, žinoma, bet tikimybė, kad nusivylsi ir mesi viską po savaitės, yra labai didelė.
Photoshop turi tūkstančius funkcijų, kurių 90% pradedančiajam niekada neprireiks. Sąsaja atrodo kaip kosminio laivo valdymo pultas, o kainodara – mėnesinė prenumerata – gali atrodyti kaip rimta investicija, kai dar net nežinai, ar tai tavo hobis ar ne. Tad prieš šokant į gilų baseiną, verta pažiūrėti, kas dar yra rinkoje ir kur tikrai verta pradėti.
Nemokamos alternatyvos, kurios iš tikrųjų veikia
Pradėkime nuo to, kas nieko nekainuoja, nes tai logiškas pirmasis žingsnis. Čia yra keletas įrankių, kurie tikrai nusipelno dėmesio:
GIMP – tai tarsi Photoshop, tik nemokamas ir atviro kodo. Skamba idealiai, bet reikia būti sąžiningam: GIMP sąsaja nėra intuityvi. Ji reikalauja laiko ir kantrybės. Tačiau jei esi pasiryžęs mokytis ir neturi noro mokėti už programinę įrangą, GIMP gali padaryti beveik viską, ko reikia vidutiniam vartotojui. Galima dirbti su sluoksniais, taikyti filtrus, koreguoti spalvas, pašalinti foną. Visas standartas yra čia.
Darktable – šis įrankis skirtas labiau tiems, kurie fotografuoja RAW formatu. Jei turi geresnį fotoaparatą ir nori išgauti maksimumą iš kiekvienos nuotraukos, Darktable yra rimta nemokama alternatyva Adobe Lightroom. Jis veikia nedestruktyviai, tai reiškia, kad originalus failas visada lieka nepakitęs, o visi pakeitimai saugomi atskirai. Tai labai svarbu, kai pradedi eksperimentuoti ir nori grįžti prie pradinio varianto.
RawTherapee – dar vienas nemokamas RAW redaktorius, kuris yra dar galingesnis nei Darktable technine prasme, bet ir sudėtingesnis. Jei esi iš tų žmonių, kuriems patinka gilintis į detales ir suprasti, kaip viskas veikia, šis įrankis gali tapti tikru mėgstamiausiu.
Kada verta mokėti ir už ką konkrečiai
Mokamos programos nėra blogis. Jos tiesiog turi būti pateisinamos. Štai keletas atvejų, kai išleisti pinigus tikrai apsimoka:
Adobe Lightroom – jei fotografuoji reguliariai ir turi daug nuotraukų, kurias reikia tvarkyti, Lightroom yra tiesiog neįkainojamas. Jo kataloginė sistema leidžia organizuoti tūkstančius nuotraukų, greitai jas rasti, taikyti tuos pačius pakeitimus kelioms nuotraukoms vienu metu. Redagavimo galimybės yra puikios, o sąsaja – viena intuityvesnių rinkoje. Adobe siūlo paketą su Lightroom ir Photoshop už maždaug 12 eurų per mėnesį. Tai nėra dideli pinigai, jei fotografija tau yra rimtas hobis ar darbas.
Capture One – tai profesionalų pasirinkimas, ypač tų, kurie fotografuoja studijoje arba dirba su mada ir portretais. Spalvų valdymas čia yra tiesiog kitame lygyje. Oda atrodo natūraliau, spalvos tikslesnės. Kaina atitinkamai didesnė, bet jei jau esi pasiekęs tą lygį, kur Lightroom atrodo per paprastas, Capture One gali būti kitas žingsnis.
Luminar Neo – tai palyginti naujas žaidėjas rinkoje, ir jis labai agresyviai naudoja dirbtinį intelektą. Galima automatiškai pakeisti dangų nuotraukoje, vienu mygtuko paspaudimu pagerinti portretą, pašalinti nepageidaujamus objektus. Pradedantiesiems tai gali atrodyti kaip stebuklas. Ir iš dalies taip yra. Tačiau reikia suprasti, kad AI įrankiai ne visada duoda natūralų rezultatą, ir kartais reikia papildomai koreguoti.
Telefonas kaip redagavimo įrankis – tai rimčiau nei manai
Daug žmonių pamiršta, kad šiandien telefone esančios redagavimo programėlės yra tikrai galingos. Jei esi pradedantysis ir dar nesi tikras, ar nori investuoti į kompiuterinę programą, telefono programėlės gali būti puiki pradžia.
Snapseed – Google sukurta programėlė, kuri yra visiškai nemokama ir siūlo stebėtinai daug galimybių. Galima dirbti su kreivėmis, selektyviai koreguoti atskiras nuotraukos sritis, taikyti filtrus, pašalinti objektus. Sąsaja yra labai intuityvi, o mokymosi kreivė – žema. Tai turbūt geriausias pasirinkimas absoliučiam pradedančiajam, kuris nori pradėti kuo greičiau.
VSCO – labiau orientuota į estetinę pusę. Čia yra daug filtrų, kurie suteikia nuotraukoms tam tikrą nuoseklų stilių. Jei nori, kad tavo Instagram atrodytų kaip vienas vientisas vizualinis pasakojimas, VSCO gali labai padėti. Nemokama versija yra pakankama daugumai, bet mokama suteikia prieigą prie daugiau filtrų.
Lightroom Mobile – nemokama versija yra tikrai galinga. Galima sinchronizuoti su kompiuterine versija, redaguoti RAW failus (jei telefonas juos palaiko), naudoti automatinio koregavimo funkciją. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie jau naudoja Lightroom kompiuteryje arba planuoja tai daryti ateityje.
Ką iš tikrųjų reikia mokėti, kad nuotraukos atrodytų geriau
Programa yra tik įrankis. Svarbiau suprasti, ką tu darai ir kodėl. Čia yra keletas pagrindinių dalykų, kuriuos verta išmokti pirmiausia, nepriklausomai nuo to, kokią programą pasirinksi:
Ekspozicija ir šviesa – tai pats pagrindas. Ekspozicija nustato, kiek šviesos patenka į nuotrauką. Per šviesios nuotraukos vadinamos perdegusiomis, per tamsios – nepakankamai apšviestomis. Dauguma redagavimo programų turi paprastą ekspozicijos slankiklį, ir tai dažnai yra pirmas dalykas, kurį reikia koreguoti.
Baltos spalvos balansas – tai atsakinga už tai, ar nuotrauka atrodo šilta (gelsvai oranžinė) ar šalta (mėlynai). Kartais fotoaparatas ar telefonas suklysta ir nuotrauka atrodo per šalta arba per šilta. Baltos spalvos balanso koregavimas gali visiškai pakeisti nuotraukos nuotaiką.
Kontrastas – tai skirtumas tarp tamsiausių ir šviesiausių nuotraukos sričių. Didinant kontrastą, nuotrauka atrodo ryškesnė ir dramatiškesnė. Mažinant – minkštesnė ir ramesnė. Čia nėra vieno teisingo atsakymo, viskas priklauso nuo to, kokio efekto nori pasiekti.
Spalvų sodrumas ir gyvumas – daugelyje programų yra du atskiri slankikliai: saturation ir vibrance. Saturation stiprina visas spalvas vienodai, o vibrance – tik tas, kurios dar nėra labai sodriai. Vibrance yra saugesnis pasirinkimas, nes mažesnė tikimybė, kad nuotrauka atrodys dirbtinai.
Apkarpymas ir kompozicija – kartais geriausias redagavimas yra tiesiog apkarpyti nuotrauką teisingai. Trečdalių taisyklė, horizontalios linijos, pagrindiniai kompozicijos principai – tai verta išmokti, nes tai gali pakeisti nuotrauką labiau nei bet koks filtras.
Tipinės pradedančiųjų klaidos ir kaip jų išvengti
Per daug redaguoti – tai turbūt pati dažniausia klaida. Kai žmogus pirmą kartą gauna prieigą prie visų slankiklių, pagunda juos visus pajudinti yra didžiulė. Rezultatas dažnai atrodo kaip kažkas iš 2010 metų Instagram – perdegę dangūs, nerealistiškai sodrūs žalumynai, oranžinė oda. Taisyklė paprasta: jei abejoji, ar per daug, tai per daug.
Nedirbti su originalo kopija – tai techninė klaida, kuri gali kainuoti labai brangiai. Visada dirbk su kopija arba naudok programas, kurios dirba nedestruktyviai. Jei redaguosi originalą ir išsaugosi, grįžti atgal bus neįmanoma.
Ignoruoti monitoriaus kalibravimą – tai labiau pažengusiems, bet verta paminėti. Jei tavo monitoriaus spalvos nėra tikslios, redaguosi nuotraukas pagal neteisingą informaciją. Tai ypač svarbu, jei planuoji spausdinti nuotraukas.
Kopijuoti kitus be supratimo – žiūrėti į tutorialus ir mėgdžioti yra normalu ir naudinga. Bet svarbu suprasti, kodėl darai tai, ką darai, o ne tik mechaniškai kartoti veiksmus. Tik suprasdamas principus galėsi pritaikyti juos skirtingose situacijose.
Mokymosi resursai, kurie tikrai padeda
YouTube čia yra tavo geriausias draugas. Kanalai kaip Peter McKinnon, Mango Street, arba Photography with Nigel siūlo kokybišką turinį anglų kalba, kuris apima viską nuo pagrindų iki pažengusių technikų. Lietuviškai turinio yra mažiau, bet galima rasti keleto fotografų tinklaraščius ir YouTube kanalus, kurie karts nuo karto išleidžia mokomuosius vaizdo įrašus.
Adobe pati siūlo nemokamus mokomuosius kursus savo produktams. Jei naudoji Lightroom ar Photoshop, verta apsilankyti Adobe Learn platformoje. Turinys yra struktūruotas, kokybiškas ir atnaujinamas.
Praktika yra svarbiau nei bet koks kursas. Geriau redaguoti 10 nuotraukų per savaitę ir eksperimentuoti, nei žiūrėti valandas valandų vaizdo įrašų be praktikos. Pasiimk vieną nuotrauką ir pabandyk ją redaguoti skirtingais stiliais. Palygink rezultatus. Suprask, kas tau patinka ir kodėl.
Kur visa tai veda ir ką rinktis šiandien
Jei reikia konkrečių rekomendacijų, čia jos: jei esi absoliutus pradedantysis ir nori pradėti kuo greičiau ir paprasčiau, parsisiųsk Snapseed į telefoną ir pradėk ten. Kai pajusi, kad telefonas riboja, pereik prie Lightroom Mobile nemokamos versijos. Jei fotografuoji su fotoaparatu ir nori rimtesnio darbo kompiuteryje, Darktable yra puikus nemokamas startas, o Lightroom – logiškas mokamas žingsnis, kai esi pasiryžęs investuoti.
Svarbiausia suprasti, kad programa nekeičia fotografo. Gera nuotrauka prasideda dar prieš paspaudžiant mygtuką – tinkamas apšvietimas, gerai parinkta kompozicija, įdomus momentas. Redagavimas yra tik galutinis šlifavimas, ne stebuklas, galintis išgelbėti blogą nuotrauką. Nors, žinoma, šiuolaikinis AI kartais priartėja prie stebuklo.
Technologijos foto redagavimo srityje juda labai greitai. Prieš penkerius metus tai, ką dabar galima padaryti vienu mygtuko paspaudimu telefone, reikalavo valandų darbo profesionalioje programoje. Kas bus po penkerių metų, sunku net įsivaizduoti. Bet pagrindai – šviesa, spalva, kompozicija – liks tie patys. Tad mokykis įrankių, bet dar labiau mokykis matyti.
