Kai reikia pasirinkti programavimo aplinką, anksčiau ar vėliau atsitrenki į JetBrains produktų liniją. Įmonė iš Prahos (nors dabar jau tikra tarptautinė korporacija) per pastaruosius du dešimtmečius sukūrė visą ekosistemą IDE, kurios apima praktiškai kiekvieną populiaresnę programavimo kalbą. Klausimas, kurį sau užduoda dauguma programuotojų – ar verta mokėti už kelis atskirus produktus, ar geriau pirkti viską iš karto, ar apskritai užtenka vieno universalaus IntelliJ IDEA su papildomais įskiepiais. Pabandysiu tai išsiaiškinti be per didelio marketinginio patoso, remdamasis tuo, kaip šie įrankiai realiai naudojami kasdieniame darbe.
Kodėl apskritai JetBrains, o ne kažkas kito
Visų pirma verta suprasti, kodėl tiek daug komandų iš viso pasirenka mokamas IDE, kai egzistuoja Visual Studio Code, kuris yra nemokamas ir turi milžinišką plugin’ų biblioteką. Atsakymas paprastas – gilus kalbos supratimas. VS Code iš esmės yra tekstų redaktorius su labai geru įskiepių palaikymu, o JetBrains produktai statomi ant realaus kodo indeksavimo variklio, kuris supranta tavo projekto struktūrą, priklausomybes, tipų sistemą taip, kaip suprastų kompiliatorius. Todėl refaktoringas, „go to definition”, automatinis importų tvarkymas ar sudėtingesnės klaidų aptikimo funkcijos veikia žymiai patikimiau.
Kita priežastis – nuoseklumas. Jei šiandien dirbi su IntelliJ IDEA, o rytoj persijungi prie WebStorm, klaviatūros trumpiniai, meniu logika, nustatymų struktūra bus praktiškai identiška. Tai mažas dalykas, bet komandoms, kur žmonės dirba su skirtingomis kalbomis skirtinguose projektuose, tai realiai taupo laiką pripratimui.
IntelliJ IDEA – flagmanas, bet ar visiems reikalingas
IntelliJ IDEA yra pati pirmoji ir iki šiol pagrindinė JetBrains IDE, sukurta Java ir Kotlin ekosistemai. Būtent ant jos pagrindo veikia visos kitos šio gamintojo aplinkos – iš esmės PyCharm, WebStorm ar PhpStorm yra tas pats platforminis karkasas su skirtingais įskiepių rinkiniais ir skirtinga numatytąja konfigūracija.
Čia iškart verta paminėti dvi versijas – Community ir Ultimate. Community yra nemokama, atviro kodo, tinka grynam Java/Kotlin darbui be web ar duomenų bazių integracijų. Ultimate versija atrakina Spring, JPA, Docker, duomenų bazių įrankius, front-end technologijas (Angular, Vue, React palaikymą), profiliavimo įrankius. Jei dirbi su Spring Boot mikroservisais – Ultimate praktiškai būtina, nes Community neturi net elementaraus Spring konteksto supratimo.
Realybėje daug back-end programuotojų, dirbančių su Java ar Kotlin, apsvarsto ir tokį variantą – ar užtenka vien IntelliJ IDEA Ultimate visam darbui, ar reikia dar ir atskiro WebStorm frontend’ui. Atsakymas – Ultimate versijoje jau yra beveik viskas, ką turi WebStorm, tik gal šiek tiek mažiau optimizuota grynai JS/TS projektams. Jei frontend yra tik nedidelė projekto dalis, atskiro WebStorm pirkti tikrai neverta.
PyCharm ir Python pasaulio specifika
PyCharm turi tą pačią Community/Professional logiką. Community versija puikiai tinka mokymuisi, scriptams, mažiems projektams be web framework’ų. Professional versija prideda Django, Flask, FastAPI palaikymą, duomenų bazių įrankius, moksliniams skaičiavimams skirtus Jupyter notebook integracijas, duomenų analizės vizualizacijas.
Įdomu tai, kad Python bendruomenėje konkurencija su VS Code yra kur kas aštresnė nei, tarkim, Java pasaulyje. Daug data science specialistų renkasi VS Code su Python plugin’u dėl greičio ir lengvumo – PyCharm gali jaustis „sunkesnis”, ypač senesniuose kompiuteriuose ar dirbant su labai dideliais monorepo projektais. Bet kai kalba pasisuka apie sudėtingesnį refaktoringą, testų rašymą, debuginimą su sudėtingomis sąlyginėmis breakpoint’ų konfigūracijomis – PyCharm laimi be didelių diskusijų. Ypač jaučiama skirtumas dirbant su virtualiomis aplinkomis ir priklausomybių valdymu – PyCharm tai daro vizualiai ir suprantamai, nereikia rankomis kapstytis terminale.
WebStorm ir PhpStorm – kai web pasaulis tampa pagrindiniu darbo lauku
WebStorm yra skirtas grynai JavaScript/TypeScript ekosistemai – React, Vue, Angular, Node.js. Jei dirbi tik su frontend’u ir jokių kitų kalbų, WebStorm yra optimaliausias pasirinkimas, nes jame nėra nereikalingo „balasto” kitų kalbų palaikymui, kas kartais pagreitina indeksavimą didesniuose projektuose.
PhpStorm savo ruožtu yra beveik industrijos standartas dirbantiems su Laravel, Symfony ar senesniais WordPress projektais. Čia integracijos su Xdebug, kompozitoriaus (Composer) valdymu, duomenų bazių schema atvaizdavimu tiesiog kode – tai dalykai, kurių VS Code plugin’ai niekada iki galo neatkartoja tokiu pat lygiu patikimumo.
Įdomus niuansas – PhpStorm licencija automatiškai apima ir WebStorm funkcionalumą, nes daugelis PHP projektų šiais laikais turi ir nemažai frontend kodo. Tai realiai geras pavyzdys, kaip JetBrains stengiasi nesukti pinigų iš žmonių, dirbančių su keliomis susijusiomis technologijomis vienu metu.
GoLand, CLion, Rider – nišinės, bet nepakeičiamos
GoLand skirta Go kalbai, ir čia konkurencija su VS Code yra gal mažiausiai aktuali, nes Go bendruomenė tradiciškai mėgsta minimalistinius įrankius. Tačiau kai projektas auga iki dešimčių mikroservisų, GoLand navigacija tarp modulių ir interface implementacijų tampa tikrai naudinga.
CLion – C/C++ programuotojams, ypač tiems, kurie dirba su embedded sistemomis ar CMake projektais. Čia integracija su debuggeriais (GDB, LLDB) yra viena stipriausių rinkoje, nes C++ debuginimas dažnai yra tikra kančia be gero įrankio.
Rider – tikriausiai mažiausiai žinomas, bet vienas geriausių pasirinkimų .NET pasaulyje. Jis realiai konkuruoja su Visual Studio (ne VS Code, o pilnu Visual Studio) ir daugelis C# programuotojų, ypač dirbantys su Unity, persėda būtent dėl greitesnio veikimo ir geresnio Linux/macOS palaikymo, nes Visual Studio istoriškai buvo tik Windows įrankis.
Kainodara ir All Products Pack – kur tikroji nauda
Čia prasideda praktiškiausia straipsnio dalis. JetBrains siūlo trys pagrindinius kainodaros modelius – atskiras produktas, All Products Pack (visi produktai už vieną kainą) ir įmonių licencijos su komandiniu valdymu. Individualiam vartotojui, dirbančiam tik su viena kalba, atskiro produkto pirkimas dažniausiai yra pigiausias variantas.
Bet jei tavo darbas apima bent tris skirtingas technologijas – tarkim, back-end Java, šiek tiek Python skriptų automatizacijai ir SQL duomenų bazėms – All Products Pack pradeda atsipirkti. Kaina nėra fiksuota, ji priklauso nuo licencijų skaičiaus ir laikotarpio, bet apytiksliai galima sakyti, kad jei naudoji tris ar daugiau produktų reguliariai, paketas jau ekonomiškai prasmingas.
Verta paminėti ir tai, kad JetBrains turi labai palankią politiką studentams bei atviro kodo projektų kūrėjams – visiškai nemokamos licencijos su edukaciniu el. paštu ar aktyviu GitHub projektu su tam tikru žvaigždučių skaičiumi. Tai realiai geras būdas išbandyti visą ekosistemą prieš investuojant įmonės pinigus.
Dar vienas dalykas, kurį daug kas praleidžia – licencija galioja ir seniems versijoms neribotai, jei nustoji mokėti prenumaratą. Tai reiškia, kad net nutraukus prenumaratą, gali toliau naudoti tą versiją, kuri buvo aktuali paskutinės mokėjimo dienos metu. Tai gerokai sumažina riziką „užsikimšti” mokant amžinai už tą patį produktą.
DataGrip, kai duomenų bazės tampa galvos skausmu
DataGrip nusipelno atskiro paminėjimo, nes tai vienintelis produktas linijoje, skirtas ne programavimo kalbai, o duomenų bazių valdymui. Palaiko PostgreSQL, MySQL, Oracle, MS SQL, MongoDB ir dešimtis kitų variantų vienoje aplinkoje. Skirtumas nuo populiaraus nemokamo DBeaver – SQL kodo užbaigimas ir refaktoringas veikia žymiai protingiau, nes DataGrip realiai supranta schemos struktūrą, o ne tik siunčia užklausas.
Svarbu žinoti – jei jau turi Ultimate versiją IntelliJ IDEA ar PyCharm Professional, DataGrip funkcionalumas jau yra integruotas kaip įskiepis. Atskirai pirkti DataGrip verta tik tada, jei duomenų bazių darbas yra pagrindinė kasdienė veikla, o ne šalutinis IDE naudojimas.
Kokia IDE tavo kišenei ir projektui – trumpas gidas be blizgučių
Jei reikėtų sudėti visą šį palyginimą į praktinius patarimus, gautųsi maždaug taip. Pradedantiesiems ar studentams – rinkitės Community versijas nemokamai, jos tikrai užtenka mokymuisi ir mažiems projektams. Freelanceriams, dirbantiems su viena technologija – pirkite konkretų produktą, ne paketą, tai bus pigiau ir be nereikalingo funkcionalumo balasto.
Komandoms ir įmonėms, kur programuotojai šokinėja tarp kalbų (o tai dabar praktiškai norma – back-end žmogus retkarčiais taiso frontend’ą, DevOps inžinierius rašo Python skriptus) – All Products Pack per organizacijos licenciją yra vienintelis logiškas kelias, nes taip išvengiama chaoso su atskirais mokėjimais ir palengvėja IT skyriaus administravimas.
Jei dirbi su Spring Boot ar bet kokiu didesniu Java back-end’u – neekonomink, imk IntelliJ IDEA Ultimate iš karto, nes Community versijoje trūksta tiek daug, kad greitai grįši prie to paties klausimo iš naujo. Frontend specialistams, kurie niekada neliečia back-end’o, WebStorm bus lengvesnis ir greitesnis pasirinkimas nei pilna IntelliJ Ultimate su nereikalingais moduliais.
Ir paskutinis, gal svarbiausias patarimas – prieš perkant bet ką, išbandykite 30 dienų nemokamą trial versiją realiame savo projekte, ne demo projekte iš internetų. Tik taip pamatysite, ar indeksavimo greitis, atminties suvartojimas ir konkretaus projekto specifika (monorepo, mikroservisai, legacy kodas) realiai tinka jūsų kasdieniam darbui, o ne tik atrodo gerai marketinginiuose vaizdo įrašuose.
