Sukčiavimas internete šiandien yra kasdienybė – nesvarbu, ar tai netikras internetinis parduotuvės puslapis, phishing el. laiškas, ar kažkas, kas apsimeta banko darbuotoju ir prašo paskyros duomenų. Bėda ta, kad dauguma žmonių, susidūrę su tokia situacija, tiesiog nusivilia, uždaro naršyklę ir bando pamiršti, kas nutiko. Tai didelė klaida. Kiekvienas nepranešu atvejis – tai papildoma galimybė sukčiams tęsti savo veiklą ir apgauti kitus. Šiame straipsnyje papasakosiu, kur ir kaip realiai galima pranešti apie sukčiavimą, kokie dokumentai reikalingi ir kodėl verta nepasiduoti, net jei atrodo, kad niekas nepadės.
Pirmiausia – supraskite, su kokiu sukčiavimu susidūrėte
Prieš skambinant į bet kokią instituciją, verta atsisėsti ir suprasti, kokio tipo apgaulė jus ištiko. Tai nėra tik formalumas – nuo to priklauso, kur reikės kreiptis. Yra keletas dažniausiai pasitaikančių scenarijų:
- Phishing – jums atėjo laiškas ar SMS žinutė, apsimetanti banku, kurjerių tarnyba ar valstybine institucija, prašanti suvesti prisijungimo duomenis ar kortelės numerį.
- Netikros internetinės parduotuvės – užsisakėte prekę, sumokėjote, bet ji taip ir neatvyko, arba atvyko visai kas kita.
- Investicinis sukčiavimas – jums pasiūlyta „garantuotai pelninga“ investicija į kriptovaliutas, akcijas ar panašiai, o pinigai tiesiog dingo.
- Romantinis sukčiavimas – pažintis internete, kuri baigėsi prašymu pasiskolinti pinigų neva sunkiai situacijai.
- Tapatybės vagystė – kažkas panaudojo jūsų duomenis be leidimo, pavyzdžiui, atidarė paskolą jūsų vardu.
Kiekvienam šių atvejų taikomos šiek tiek skirtingos procedūros, todėl pirmas žingsnis – aiškiai apibrėžti situaciją sau pačiam.
Surinkite įrodymus, kol jie dar neišnyko
Tai dažniausiai praleidžiamas žingsnis. Žmonės, patyrę stresą dėl sukčiavimo, dažnai iškart bando ištrinti visą susirašinėjimą – nes gėda, nes noris pamiršti. Bet būtent tie duomenys yra jūsų vienintelis ginklas.
Ką verta išsaugoti:
- Ekrano nuotraukas (screenshot) viso susirašinėjimo, taip pat ir sukčiaus profilio, jei tai buvo socialiniai tinklai.
- Banko pavedimų kvitus ar transakcijų istoriją – patogiausia atsisiųsti PDF failą tiesiogiai iš internetinės bankininkystės.
- El. laiškų antraštes (headers), kuriose matomas tikras siuntėjo IP adresas – tai gali padėti nustatyti, iš kur laiškas atsiuntas.
- Nuorodas (URL) į netikrą svetainę – jas geriausia nukopijuoti, o ne tiesiog atidaryti dar kartą, nes puslapis gali būti jau pašalintas.
- Telefono numerius, iš kurių gautos žinutės ar skambučiai.
Patarimas – viską sudėkite į vieną aplanką kompiuteryje, sunumeruokite chronologiškai. Kai teks pildyti pareiškimą policijai ar bankui, tai sutaupys valandas laiko.
Kaip patikrinti, ar svetainė tikrai netikra
Prieš pranešant, verta savarankiškai patikrinti įtartiną svetainę per specialius įrankius, pavyzdžiui, VirusTotal arba Google Safe Browsing tikrinimo puslapį. Įklijavus URL adresą, per kelias sekundes gausite informaciją, ar ta svetainė jau pažymėta kaip pavojinga kitų vartotojų ar antivirusinių sistemų. Tai ne tik padeda įrodymams, bet ir suteikia aiškumo – gal jūs ne pirmas, kas su tuo susidūrė.
Kur pranešti Lietuvoje – konkretūs adresai
Lietuvoje yra kelios institucijos, priklausomai nuo to, koks sukčiavimo tipas jus ištiko. Nereikia bijoti kreiptis į kelias vienu metu – jos tarpusavyje nesikoordinuoja automatiškai, tad geriau pranešti visur, kur galimai gali padėti.
Policija
Jei prarasti pinigai arba jaučiate, kad tapote nusikaltimo auka, kreipkitės į policiją. Tai galima padaryti internetu, per Elektroninių paslaugų sistemą (epolicija.lt), arba atvykus į artimiausią policijos komisariatą. Pareiškimas registruojamas, suteikiamas numeris, ir pagal Baudžiamojo proceso kodeksą pradedamas ikiteisminis tyrimas, jei yra pakankamai požymių, kad tai nusikalstama veika.
Svarbu – pareiškime kuo tiksliau nurodykite datas, sumas, banko sąskaitų numerius, į kuriuos buvo pervesti pinigai. Kuo daugiau konkretikos, tuo lengviau tyrėjams.
Bankas
Jei pinigai jau pervesti, nedelsdami skambinkite savo bankui. Kai kuriais atvejais, jei kreipiatės per kelias valandas nuo transakcijos, bankas dar gali sustabdyti pavedimą arba bandyti jį atšaukti, jei gavėjo banke lėšos dar neišimtos. Tai priklauso nuo greičio – kuo anksčiau reaguojate, tuo didesnė tikimybė susigrąžinti bent dalį sumos.
Taip pat verta paprašyti banko užblokuoti kortelę, jei sukčiai gavo jos duomenis, net jei tiesioginio piniginio nuostolio dar nebuvo.
Lietuvos bankas ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Jei sukčiavimas susijęs su finansinėmis paslaugomis (pavyzdžiui, netikra investicijų platforma, apsimetanti licencijuota bendrove), galite kreiptis į Lietuvos banką, kuris prižiūri finansų rinkos dalyvius. Jei problema labiau vartotojiška – netikra parduotuvė, prekė neatitinka aprašymo – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) taip pat priima skundus per savo internetinę sistemą.
RRT ir CERT-LT
Jei gavote phishing laišką, netikrą SMS ar pastebėjote kenkėjišką svetainę, apie tai galima pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (CERT-LT), kuris veikia po Ryšių reguliavimo tarnybos skėčiu. Jie renka informaciją apie kenkėjiškas svetaines ir gali paveikti jų blokavimą Lietuvos interneto tiekėjų lygmenyje.
Kai sukčius yra užsienyje
Tarptautinis sukčiavimas – dar sudėtingesnis atvejis, nes Lietuvos institucijos turi ribotas galias veikti už šalies ribų. Vis dėlto, tai nereiškia, kad nieko negalima padaryti.
Jei pirkote per tarptautinę platformą (pvz., AliExpress, Amazon, eBay), pirmiausia kreipkitės tiesiai į platformos ginčų sprendimo sistemą – dažniausiai tai vadinama „Buyer Protection“ arba panašiai. Šios platformos turi standartizuotas procedūras ir dažnai grąžina pinigus, jei prekė neatitinka aprašymo arba visai neatvyko.
Jei mokėjote kortele, kreipkitės į savo banką dėl vadinamosios „chargeback“ procedūros. Tai teisė reikalauti pinigų grąžinimo per kortelės tinklą (Visa, Mastercard), jei paslauga ar prekė nebuvo suteikta arba buvo apgaulingai reklamuojama. Terminas paprastai yra iki 120 dienų nuo transakcijos, priklausomai nuo kortelės tipo ir banko politikos, tad nedelskite.
Europos Sąjungos viduje veikia ir Europos vartotojų centrų tinklas (ECC-Net), kuris padeda spręsti tarpvalstybinius vartotojų ginčus nemokamai.
Socialiniai tinklai ir platformos – kaip pranešti ten
Jei sukčiavimas vyko per Facebook, Instagram, Marketplace ar panašias platformas, verta iš karto pranešti pačiai platformai, nes jos gali užblokuoti sukčiaus paskyrą greičiau nei bet kuri institucija.
- Facebook/Instagram – prie profilio ar skelbimo yra trijų taškelių meniu, kuriame galima pasirinkti „Report“ ir nurodyti priežastį – sukčiavimas, netikra paskyra, apgaulinga reklama.
- Marketplace – kiekvienas skelbimas turi atskirą pranešimo mygtuką, o platforma aktyviai stebi pasikartojančius pranešimus apie tą patį pardavėją.
- Google/Gmail – phishing laiškus galima pažymėti kaip „Report phishing“ tiesiogiai laiško meniu, tai padeda Google mokymo algoritmams greičiau atpažinti panašius laiškus ateityje.
Šie pranešimai retai duoda greitą asmeninę naudą jums, bet jie tikrai padeda – platformos naudoja tokius duomenis, kad greičiau identifikuotų ir blokuotų sukčių tinklus.
Ką daryti, jei paskyra jau pažeista
Kartais sukčiavimas nesibaigia vien piniginiu nuostoliu – gali būti pažeista jūsų el. pašto ar socialinio tinklo paskyra. Tokiu atveju:
- Nedelsiant pakeiskite slaptažodį, jei dar turite prieigą.
- Įjunkite dviejų faktorių autentifikaciją (2FA), jei dar nebuvo įjungta.
- Patikrinkite prisijungimų istoriją – dauguma platformų (Google, Facebook) rodo, iš kokių įrenginių ir vietų buvo prisijungta paskutiniu metu.
- Atsijunkite nuo visų sesijų nuotoliniu būdu – tai dažniausiai galima padaryti nustatymų skiltyje „Saugumas“.
- Praneškite kontaktams, kad paskyra galėjo būti pažeista, ypač jei sukčius jau spėjo išsiuntinėti žinutes jūsų vardu.
Vietoj išvadų – kelios tiesos, kurias verta įsidėmėti
Realybė yra tokia, kad ne visada pinigus pavyks susigrąžinti, ir ne visada tyrimas baigsis sukčiaus sulaikymu – ypač jei jis veikia iš kitos šalies, naudodamas anoniminius mokėjimo būdus. Bet tai nereiškia, kad pranešti neverta. Kiekvienas pareiškimas, kiekvienas „Report“ mygtuko paspaudimas prisideda prie didesnio vaizdo – institucijos ir platformos naudoja šiuos duomenis identifikuodamos pasikartojančius modelius, IP adresus, sąskaitų numerius, kuriuos naudoja tie patys sukčių tinklai.
Praktiškai, jei jau susidūrėte su sukčiavimu, laikykitės tokios sekos: pirma – stabdykite žalą (blokuokite kortelę, keiskite slaptažodžius), antra – rinkite įrodymus, trečia – pranešite visoms susijusioms institucijoms vienu metu, nelaukdami vienos atsakymo prieš kreipiantis į kitą. Ir svarbiausia – nesigėdinkite. Sukčiai tobulėja kasmet, jų metodai vis įtikinamesni, ir tai, kad kažkas jus apgavo, nereiškia, kad esate naivus ar kvailas. Tai reiškia, kad susidūrėte su gerai apgalvota schema, kurios auka tapo tūkstančiai kitų prieš jus.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti kasdien naršant internetą – jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, arba reikalauja skubaus sprendimo per kelias minutes, tai beveik visada raudonas signalas. Sukčiai gyvena iš skubos ir baimės, o geriausia apsauga – porą minučių sustoti ir patikrinti, prieš spaudžiant bet kokią nuorodą ar dalinantis duomenimis.
