Vasarą išėjus į miestą, sunku nepastebėti tų spalvotų paspirtukų, sustatytų prie kiekvieno kampo. Bolt, Spin, Dott, Voi – vardų daug, o principas tas pats: atsisiunti aplikaciją, nuskenuoji QR kodą ir važiuoji. Bet čia ir prasideda pati įdomioji dalis, nes dauguma žmonių tiesiog spaudžia mygtukus nesigilindami, kas parašyta tose ilgose naudojimo sąlygose. O paskui stebisi, kodėl sąskaita buvo dvigubai didesnė, nei tikėtasi, arba kodėl paspirtukas staiga sustojo viduryje gatvės.
Kaip iš tikrųjų veikia apmokestinimas
Dauguma nuomos operatorių taiko dviejų dalių kainodarą – fiksuotą atrakinimo mokestį ir minutinį tarifą. Skamba paprastai, bet velnias slypi detalėse. Kai kurios kompanijos skaičiuoja laiką ne tik važiavimo metu, bet ir tada, kai sustoji parduotuvėje ar kavinėje – jeigu neišjungei kelionės aplikacijoje. Todėl visada verta paspausti „baigti kelionę” mygtuką, kai stabteli ilgesniam laikui, o ne palikti paspirtuką „ant pauzės”.
Kitas dalykas, kurio žmonės dažnai nepastebi – naktinis tarifas. Po 22 ar 23 valandos (priklausomai nuo miesto ir operatoriaus) kaina gali pakilti pusantro ar net dvigubai. Jei planuoji ilgesnę vakarinę kelionę, patikrink kainoraštį iš anksto, nes staigmena sąskaitoje niekam nedžiugina.
Kur galima ir kur negalima važiuoti
Lietuvoje elektriniai paspirtukai teisiškai prilyginami dviratininkams, todėl jiems galioja panašios taisyklės. Važiuoti reikia dviračių takais, jeigu jų nėra – kelio pakraščiu, o šaligatviu galima tik tuomet, kai nėra kitos galimybės ir jei nekeliama grėsmė pėstiesiems. Realybėje, žinoma, dauguma važinėja šaligatviais, nes taip patogiau, bet policija pastaruoju metu vis dažniau bausmes skiria būtent už šį pažeidimą.
Nuomos operatoriai turi savo „geofencing” zonas – GPS apribotas teritorijas, kuriose paspirtukas veikia normaliai, ribotai arba visai nustoja judėti. Dažniausiai tai senamiesčiai, parkai ar pėsčiųjų zonos. Jei netyčia įvažiuoji į tokią zoną, paspirtukas gali automatiškai sulėtėti iki 5-6 km/h arba visai užsiblokuoti. Tai ne gedimas, o tiesiog sistemos apsauga, apie kurią daugelis pamiršta, kol pačiam neteko su tuo susidurti.
Amžiaus ir dokumentų reikalavimai
Beveik visose platformose minimalus amžius nuomotis paspirtuką – 18 metų, nors kai kurie operatoriai leidžia nuo 16, jei registruojant nurodomas tėvų sutikimas. Registracijos metu paprastai reikia patvirtinti tapatybę su banko kortele arba mobiliuoju parašu, tad anonimiškai pasivažinėti nepavyks – visos kelionės susiejamos su konkrečiu vartotoju.
Svarbu ir tai, kad daugelis aplikacijų tikrina, ar vartotojas nėra neblaivus – tiesiogiai to padaryti negali, bet sąlygose aiškiai nurodyta, kad naudotis paspirtuku išgėrus draudžiama, o nelaimės atveju draudimas gali nepadengti žalos, jei nustatoma, kad vairuotojas buvo apsvaigęs. Tai ne tušti žodžiai – po nelaimingų atsitikimų operatoriai turi teisę pareikalauti alkotesterio rezultatų iš policijos protokolo.
Šalmai, greitis ir kitos saugumo detalės
Lietuvos įstatymai nenumato privalomo šalmo dėvėjimo suaugusiems, tačiau operatoriai vis dažniau primena apie tai savo aplikacijose, kai kurie net siūlo nuomos punktuose pasiimti vienkartinį šalmą. Nepaisant to, kad teisiškai nebaudžiami, saugumo požiūriu tai vis dar rekomenduotina – ypač jei važiuoji greitesniu tempu ar nepažįstamu maršrutu.
Greičio ribojimas taip pat priklauso nuo miesto. Dažniausiai maksimalus greitis – 20-25 km/h, bet kai kuriose zonose (pavyzdžiui, prie mokyklų ar universitetų) jis automatiškai sumažinamas iki 10-15 km/h. Jei bandai „apgauti” sistemą naudodamas trečiųjų šalių aplikacijas greičiui atrakinti – tai tiesioginis sutarties pažeidimas, už kurį gali užblokuoti paskyrą visam laikui.
Kas atsitinka sugedus arba nulūžus
Čia dažniausiai kyla nesusipratimų. Jeigu paspirtukas sugenda dėl gamyklinio broko ar natūralaus nusidėvėjimo – tai operatoriaus problema, ir vartotojas paprastai nemokamai baigia kelionę arba jam grąžinami pinigai. Bet jeigu žala atsiranda dėl netinkamo naudojimo – važiavimo per balas, nuo šaligatvio nušokant, ar apkrovus paspirtuką daugiau nei vienu žmogumi – atsakomybė krenta ant vartotojo.
Praktiškai tai reiškia, kad prieš pradedant kelionę verta nufotografuoti paspirtuko būklę, ypač jei matai įbrėžimus ar kitus defektus. Aplikacijose dažniausiai yra galimybė pranešti apie gedimą prieš pradedant važiuoti – tai apsaugo tave nuo galimo kaltinimo dėl svetimo pažeidimo.
Parkavimo taisyklės, kurios gali kainuoti brangiai
Vienas dažniausių būdų prarasti pinigus – netinkamas paspirtuko palikimas. Daugelis miestų (Vilnius, Kaunas) turi konkrečius reikalavimus – paspirtukas turi būti pastatytas vertikaliai, nekliudant pėstiesiems, ne ant žolės ar privačios teritorijos, ir dažniausiai tik pažymėtose parkavimo zonose, kurias rodo aplikacijos žemėlapis. Jei paliksi netinkamoje vietoje, gali būti taikomas papildomas mokestis – kartais iki kelių eurų, priklausomai nuo operatoriaus.
Įdomu tai, kad kai kurios kompanijos taiko „foto patvirtinimą” – prieš baigiant kelionę reikia nufotografuoti, kaip paspirtukas paliktas. Jei nuotrauka rodo, kad jis guli ant šono ar blokuoja praėjimą, sistema gali neleisti užbaigti kelionės, kol nepataisysi situacijos. Tai šiek tiek erzina, bet realiai sumažina chaotišką paspirtukų išmėtymą po miestą.
Vietoj išvadų – ką verta įsiminti prieš spaudžiant „pradėti kelionę”
Jeigu reikėtų sudėti visą šią informaciją į vieną trumpą patarimą – tai būtų toks: skaityk mažas raidytes, bet nesijaudink, jos nėra tokios baisios, kaip atrodo. Prieš pirmą kartą naudojantis konkrečiu operatoriumi, verta 5 minutes praleisti peržiūrint pagrindinius punktus – kainodarą, draudimo sąlygas ir parkavimo zonas savo mieste. Tai tikrai neatims daug laiko, o gali apsaugoti nuo netikėtos 15-20 eurų sąskaitos.
Praktiniai dalykai, kuriuos verta turėti omenyje kiekvieną kartą: visada nufotografuok paspirtuką prieš pradedant ir baigiant kelionę, patikrink, ar akumuliatoriaus lygis pakankamas ilgesnei kelionei, ir niekada nepalik jo užblokuotoje zonoje, net jei atrodo, kad „niekas nepastebės” – GPS viską mato. Jei planuoji važiuoti su draugu ar vaiku, atsimink, kad dauguma paspirtukų skirti tik vienam asmeniui – dviese važiuojant, ne tik rizikuoji sugadinti paspirtuką, bet ir gali gauti baudą iš policijos.
Galiausiai, jei kažkas atrodo neaišku ar keista – pavyzdžiui, paspirtukas staiga sulėtėja be jokios priežasties – greičiausiai tai geofencing zona, o ne gedimas. Ir jeigu jau kalbame apie ateitį, panašu, kad taisyklės tik griežtės, o ne atsileis – miestai vis labiau reguliuoja šią transporto rūšį, tad geriau įprasti prie sąmoningo naudojimosi dabar, nei vėliau stebėtis, kodėl vienas kitas maršrutas staiga tapo neįmanomas arba kodėl sąskaita augo greičiau, nei tikėtasi.
