Prieš kelerius metus IT karjera atrodė kaip kažkas egzotiško – programuotojai buvo tie keisti tipai, sėdintys prie kompiuterių iki vidurnakčio. Šiandien situacija visai kitokia. Programavimas, tinklų administravimas, duomenų analizė ar kibernetinis saugumas tapo profesijomis, apie kurias svajoja tūkstančiai žmonių – nuo moksleivių iki tų, kam jau per keturiasdešimt ir nusibodo dirbti gamykloje ar biure su popieriais. Bet čia ir prasideda problema: visi žino, kad IT moka gerai, bet mažai kas iš tikrųjų supranta, kaip ten patekti. Šiame straipsnyje pabandysiu išdėstyti viską be tuščių pažadų ir be tos įprastos „užsiregistruok į kursus ir tapsi programuotoju per tris mėnesius“ retorikos.
Pirmas žingsnis – supraskite, kad IT nėra tik programavimas
Didžiausia klaida, kurią daro žmonės, norintys pereiti į IT, yra manymas, kad vienintelis kelias – tapti programuotoju. Iš tikrųjų IT sfera yra milžiniška ir joje telpa dešimtys skirtingų krypčių, kurios reikalauja visai skirtingų įgūdžių ir mąstymo tipo.
Yra žmonių, kurie mėgsta kurti – jiems tinka programavimas, front-end ar back-end kryptys. Yra tų, kurie mėgsta tvarką ir sistemas – jiems geriau tiks sistemų administravimas ar DevOps. Jei jums patinka analizuoti duomenis ir ieškoti dėsningumų, verta pažiūrėti į duomenų analitiką ar duomenų mokslą. O jei jus traukia saugumas, hakerių atakos ir apsaugos mechanizmai – kibernetinis saugumas gali būti jūsų kelias.
Svarbu neskubėti pasirinkti krypties vien todėl, kad ji šiuo metu populiariausia arba geriausiai apmokama. Programuotojai uždirba daug, bet jei jums nepatinka logikos galvosūkiai ir valandos, praleistos ieškant klaidos kode, jūs tiesiog kankinsitės ir greitai perdegsite.
Kaip suprasti, kas jums tinka
Geriausias būdas – tiesiog pabandyti. Yra begalė nemokamų įvadinių kursų platformose kaip freeCodeCamp, Codecademy ar YouTube kanaluose, kur per savaitę ar dvi galite pauostyti skirtingas kryptis. Neieškokite tobulo atsakymo iš karto – ieškokite to, kas jūsų nesukelia noro mesti kompiuterį pro langą.
Savarankiškas mokymasis ar formalus išsilavinimas?
Čia tikriausiai vienas dažniausiai užduodamų klausimų. Ar reikia baigti universitetą, ar užtenka kursų, o gal apskritai galima viską išmokti savarankiškai iš internetinių šaltinių?
Tiesa yra tokia – visi trys keliai veikia, bet kiekvienas turi savo kainą. Universitetas duoda gilų teorinį pagrindą, algoritmus, duomenų struktūras, matematiką – dalykus, kurie ypač svarbūs, jei norite dirbti su sudėtingesnėmis sistemomis ar siekiate karjeros didelėse tarptautinėse kompanijose. Bet universitetas trunka ketverius metus ir dažnai neduoda praktinių įgūdžių, kurių reikia realiame darbe.
Kursai – greitesnis kelias. Per 6-12 mėnesių galite įgyti pakankamai žinių, kad pradėtumėte ieškoti pirmo darbo. Tačiau kursų kokybė labai skiriasi – vieni tikrai moko dirbti su realiais projektais, kiti tiesiog parduoda sertifikatą, kuris darbdaviui mažai ką reiškia.
Savarankiškas mokymasis – pigiausias, bet reikalaujantis daugiausiai disciplinos. Jei sugebate save motyvuoti kasdien sėsti prie knygos ar kurso be jokio išorinio spaudimo, tai gali būti puikus variantas. Tiesa, čia rizika prarasti motyvaciją yra didžiausia.
Realybėje dauguma sėkmingų IT specialistų naudoja kombinuotą metodą – šiek tiek formalaus mokymosi, kursai konkrečiai technologijai ir daug, daug savarankiško eksperimentavimo su kodu.
Portfelis svarbiau nei diplomas
Šitas dalykas dažnai nustebina žmones, kurie tik pradeda domėtis IT. Darbdaviai, ypač technologijų sektoriuje, dažnai labiau žiūri į tai, ką moka kandidatas parodyti, o ne į popierių, kuris kabo ant sienos.
Todėl vienas svarbiausių dalykų, kuriuos turėtumėte daryti mokydamiesi – kurti realius projektus. Ne vien pratimus iš kursų, o kažką savo. Tinklalapį, kuris sprendžia realią problemą. Aplikaciją, kurią jūs pats naudotumėte. Duomenų analizės projektą su tikrais duomenų rinkiniais iš Kaggle.
GitHub paskyra su keliais užbaigtais projektais kalba daugiau nei bet koks sertifikatas. Darbdaviai nori matyti, kaip jūs mąstote, kaip struktūruojate kodą, kaip sprendžiate problemas – o ne tik ar žinote teorines sąvokas.
Ką įtraukti į portfelį pradedantiesiems
- Bent 2-3 pilnai baigtus projektus, kurie demonstruoja skirtingus įgūdžius
- Aiškų README failą kiekvienam projektui, paaiškinantį, ką jis daro ir kaip veikia
- Nors vieną projektą, sukurtą kartu su kitais žmonėmis (parodo komandinio darbo įgūdžius)
- Blog’ą ar užrašus apie tai, ką mokotės – tai parodo jūsų mąstymo procesą
Pirmas darbas – realybė, kurios niekas nesako iš anksto
Štai čia dažnai sudūžta iliuzijos. Žmonės baigia kursus, sukuria kelis projektus ir tikisi, kad darbo pasiūlymai pradės kristi kaip lietus. Realybėje pirmo darbo paieška gali užtrukti nuo kelių savaičių iki pusmečio, o kartais ir ilgiau, priklausomai nuo miesto, rinkos situacijos ir jūsų pačių pastangų.
Junior pozicijų yra mažiau, nei norėtųsi, ir konkurencija dėl jų didelė. Daug kompanijų nori žmonių su bent metų patirtimi net „junior“ pozicijoms – tai skamba absurdiškai, bet toks yra rinkos paradoksas šiuo metu daugelyje šalių.
Ką daryti? Pirma, neapsiribokite vien didelėmis IT kompanijomis. Mažos startuolio komandos, agentūros, net ne-IT įmonės, kurioms reikia vidinio IT specialisto – visur yra galimybių. Antra, praktikos ir stažuotės – nebijokite jų, net jei atlyginimas mažesnis. Patirtis, kurią gausite, dažnai vertingesnė nei pirmieji keli mėnesių atlyginimai.
Trečia – tinklo kūrimas. Skamba banaliai, bet tikrai daug darbų randama per pažįstamus, LinkedIn kontaktus, IT bendruomenių renginius ar hakatonus. Jei sėdite namuose ir siunčiate CV į „juodąją skylę“, jūsų šansai gerokai mažesni nei tų, kurie aktyviai dalyvauja bendruomenėje.
Dažniausios klaidos, kurių verta vengti
Per savo kelią (ir stebint kitų klaidas) pastebėjau keletą pasikartojančių dalykų, kurie trukdo žmonėms sėkmingai pradėti IT karjerą.
Per ilgas mokymasis, per mažai praktikos. Kai kurie žmonės metų metus „ruošiasi“ pradėti ieškoti darbo, nes jaučiasi „dar nepakankamai pasiruošę“. Tiesa ta, kad niekada nesijausite 100% pasiruošę – rinka juda greičiau nei jūs spėjate viską išmokti. Reikia išmokti pakankamai ir tiesiog eiti bandyti.
Technologijų šokinėjimas. Šiandien mokosi Python, rytoj – JavaScript, poryt – Go, nes kažkas Reddit’e parašė, kad tai ateities kalba. Geriau pasirinkti vieną kryptį ir joje pasiekti pakankamą gylį, o ne būti paviršutiniškai susipažinusiam su dešimt skirtingų technologijų.
Vengimas sunkių dalykų. Algoritmai, duomenų struktūros, sistemų projektavimas – nemalonu mokytis, bet būtent tai skiria vidutinį specialistą nuo gero. Interview procesuose didelėse kompanijose šie dalykai vis dar labai svarbūs.
Nepakankamas dėmesys „soft skills“. IT darbas nėra tik sėdėjimas prieš kompiuterį vienam. Komunikacija, gebėjimas paaiškinti techninius dalykus netechniškiems žmonėms, komandinis darbas – šie įgūdžiai dažnai lemia, kas gauna paaukštinimą, o kas metų metus lieka toje pačioje pozicijoje.
Kokia kryptis moka geriausiai (ir ar tai turėtų rūpėti)
Neapsimesiu, kad pinigai nesvarbu – žinoma, jie svarbu. Bet vertėtų atsargiai vertinti straipsnius su antraštėmis „Ši profesija moka 5000 eurų per mėnesį pradedantiesiems“. Realybėje atlyginimai labai priklauso nuo miesto, kompanijos, jūsų patirties ir derybų įgūdžių.
Apskritai, back-end ir full-stack programavimas, DevOps inžinerija bei kibernetinis saugumas šiuo metu linkę mokėti daugiau nei, tarkime, QA testavimas ar techninis palaikymas. Bet pastarosios kryptys dažnai lengviau prieinamos pradedantiesiems ir gali būti puikus tramplinas į kitas pozicijas vėliau.
Vienas dalykas, kurį verta žinoti – jūsų pirmas darbas IT sferoje retai bus paskutinis. Karjera čia dažnai vystosi netiesiogiai: pradedi kaip testuotojas, po metų pereini į programavimą, po dar kelerių – tampi projektų vadovu ar architektu. Nesijaudinkite, jei pirmoji pozicija neatrodo idealiai – ji vis tiek atveria duris toliau.
Vietoj išvadų: ką aš pasakyčiau sau prieš penkerius metus
Jei galėčiau grįžti laiku ir duoti sau kelis patarimus prieš pradedant šį kelią, jie būtų maždaug tokie.
Pirma – nustokite ieškoti tobulo momento pradėti. Jo nebus. Visada bus jausmas, kad reikia dar vieno kurso, dar vienos knygos, dar truputį pasiruošimo. Geriausias būdas išmokti – pradėti dirbti su realiais dalykais dabar, o ne kai „būsite pasiruošę“.
Antra – rinkitės vieną kryptį ir laikykitės jos bent 6-12 mėnesių prieš spręsdami, ar tai jums tinka. Perdažnas šokinėjimas tarp technologijų sukuria paviršutinišką supratimą, kuris niekam nenaudingas – nei jums, nei būsimam darbdaviui.
Trečia – nebijokite bendrauti su žmonėmis, kurie jau dirba srityje. Dauguma IT specialistų mielai pasidalins patarimais, jei paklausite mandagiai ir konkrečiai. LinkedIn, vietinės IT bendruomenės, Discord serveriai – visur galite rasti žmonių, pasirengusių padėti.
Ketvirta – nesitikėkite greito rezultato. Šešis mėnesius mokytis ir tapti profesionalu – tai marketingo pažadas, ne realybė. Realistiškas terminas nuo nulinio žinių lygio iki pirmo darbo – nuo aštuonių mėnesių iki pusantrų metų, priklausomai nuo to, kiek laiko galite skirti kasdien.
Ir galiausiai – mėgaukitės procesu. IT sritis nuolat keičiasi, ir jei jūs renkatės ją vien dėl pinigų, be jokio smalsumo apie tai, kaip veikia technologijos, greitai pajusite nuovargį. Bet jei jums tikrai įdomu, kaip surašyti kodą, kuris išsprendžia problemą, arba kaip sukonfigūruoti sistemą, kad ji veiktų sklandžiai – tuomet turite viską, ko reikia sėkmingai pradėti.
