Kai kalba pasisuka apie startuolius ir jų vertes, dažniausiai pirmiausia prisimenami Silicio slėnio pavadinimai – tie visi Stripe, Airbnb ar SpaceX. Bet Lietuva, nepaisant savo kuklaus dydžio, jau kelinti metai turi kuo pasigirti. Šalis, kurioje gyvena mažiau žmonių nei kai kuriuose Londono priemiesčiuose, sugebėjo išauginti bendroves, kurių vertė matuojama milijardais eurų. Klausimas, kuris kyla natūraliai – kas su jomis vyksta dabar, kai pradinis entuziazmas dėl „unicorn” statuso jau atslūgo ir liko tik reali verslo kasdienybė?
Verta prisiminti, kad vienaragio titulas nėra medalis, kabantis ant sienos amžinai. Tai tiesiog momentinis įvertinimas, kuris gali kilti ir kristi priklausomai nuo rinkos nuotaikų, investuotojų apetito ir, žinoma, paties verslo rezultatų. Todėl pažiūrėti, kur šiandien yra Lietuvos vienaragiai, reiškia ne tik pasidžiaugti praeities pasiekimais, bet ir suprasti, ar tas įvaizdis dar atitinka tikrovę.
Kas iš tikrųjų yra vienaragis ir kodėl apie tai tiek triukšmo
Terminas atsirado apie dešimtmetį prieš tai, kai investuotoja Aileen Lee pavadino startuolius, pasiekusius bent milijardo dolerių vertinimą, vienaragiais – tokie reti ir mitiniai jie tuomet atrodė. Šiandien jų pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei tūkstantis, tad retumo jausmas kiek išgaravo, bet pati logika liko ta pati: kalbame apie privačias, dar biržoje neįtrauktas bendroves, kurių paskutinis investicijų raundas įvertino jas ties tuo simboliniu milijardo slenksčiu ar aukščiau.
Svarbu suprasti vieną nuansą – tas įvertinimas dažniausiai yra popierinis. Jis atsiranda paskutinio finansavimo raundo metu, kai investuotojai sutinka mokėti tokią sumą už dalį bendrovės. Tai nereiškia, kad įmonė turi tiek pinigų banke ar kad ją galima parduoti tokia suma rytoj. Todėl kai skaitote naujienas apie kokį nors vienaragį, verta žiūrėti kritiškai – vertinimas dažnai atspindi ne tik verslo sveikatą, bet ir bendrą rinkos nuotaiką konkrečiu momentu.
Vinted – nuo garažo Vilniuje iki europinio drabužių mainų fenomeno
Jei reikėtų rinkti Lietuvos technologijų istorijos herojų, Vinted taptų natūraliu favoritu. Platforma, prasidėjusi kaip paprasta idėja – leisti žmonėms parduoti ir keistis drabužiais, kurių jau nebenešioja – išaugo į vieną didžiausių antrinės rinkos platformų Europoje. Milijonai vartotojų iš daugiau nei dvidešimties šalių kasdien kelia skelbimus, derasi dėl kainų ir siunčia paketus per integruotą pristatymo sistemą.
Įdomiausia dalis – Vinted nebijojo peraugti savo pradinio modelio. Ilgą laiką platforma buvo nemokama pirkėjams ir pardavėjams, pajamas gaudama iš papildomų paslaugų. Vėliau įvestas pirkėjo apsaugos mokestis tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu ir leido bendrovei tapti pelninga – tai retenybė tarp vienaragių, kurių didžioji dalis dešimtmečius degina investuotojų pinigus be jokios pelno perspektyvos.
Šiandien Vinted vertė, priklausomai nuo šaltinio ir vertinimo metodikos, svyruoja apie kelis milijardus eurų. Bendrovė tebeauga naujose rinkose, aktyviai investuoja į logistikos partnerystes ir plečia savo funkcionalumą – pridėti nauji produktų kategorijos, patobulinta paieška, geresnė mobili aplikacija. Tai vis dar Lietuvos technologijų sektoriaus vėliavnešys, ir, svarbiausia, jis tikrai neatrodo linkęs sustoti.
Nord Security – kai VPN tarnyba tampa kibernetinio saugumo ekosistema
Antrasis, mažiau matomas viešojoje erdvėje, bet ne mažiau reikšmingas žaidėjas – Nord Security. Dauguma žmonių šią bendrovę pažįsta per NordVPN prekės ženklą, kurį reklamuoja begalė „youtuberių” visame pasaulyje. Bet tai jau seniai nebe vienas produktas – šeima išaugo į platesnę ekosistemą, kurioje yra slaptažodžių valdymo įrankiai, saugaus failų laikymo sprendimai ir verslo klientams skirti kibernetinio saugumo produktai.
Šios bendrovės kelias parodo įdomią tendenciją – vartotojiškas produktas, skirtas paprastam interneto naudotojui, gali tapti tramplinu link kur kas sudėtingesnių, verslui orientuotų sprendimų. Kibernetinio saugumo rinka auga ne dėl to, kad žmonės tapo baikštesni, o dėl to, kad grėsmės tapo realios ir dažnos – duomenų vagystės, išpirkos reikalaujančios programos, sukčiavimo schemos. Nord Security sugebėjo pasinaudoti šia tendencija ir išplėsti savo veiklą toliau nei dauguma tikėjosi.
Konkretūs finansiniai skaičiai retai skelbiami viešai iki galo detaliai, bet iš viešai žinomos informacijos akivaizdu, kad bendrovė tebeauga tarptautiniu mastu, plečia biurus keliose šalyse ir toliau investuoja į produktų vystymą. Tai nėra istorija apie greitą praturtėjimą – tai istorija apie nuoseklų, ilgametį darbą technologiniame produkte, kuris tapo kasdiene dauguma žmonių naudojama priemone.
Kiti pretendentai, kurie stovi netoli tos ribos
Vienaragio klubas nėra uždaras amžinai – nauji nariai atsiranda, kai rinka ir laikas tam pasiruošę. Lietuvoje yra keletas bendrovių, apie kurias nuolat kalbama kaip apie potencialius kandidatus. Baltic Classifieds Group, valdanti skelbimų platformas keliose Baltijos šalyse, jau seniai balansuoja ties ta riba ir yra minima analitikų pranešimuose kaip stiprus žaidėjas regione.
Sveikatos technologijų sektoriuje matomas Kilo Health – bendrovė, kuri per skirtingus prekės ženklus siūlo sveikos gyvensenos, mitybos ir psichinės sveikos sprendimus internetu. Šis segmentas globaliai auga sparčiai, nes žmonės po pandemijos vis labiau įprato spręsti sveikatos klausimus per aplikacijas, o ne tik gydytojo kabinete.
Verta paminėti ir tokias bendroves kaip Trafi, dirbančią mobilumo ir transporto duomenų srityje, ar CityBee, kuri išplėtojo automobilių, dviračių ir paspirtukų nuomos tinklą per keletą šalių. Nė viena iš jų viešai nepatvirtino pasiekusi milijardo vertinimą, bet augimo trajektorija rodo, kad tai nėra neįmanoma per kelis ateinančius metus, jei rinkos sąlygos bus palankios.
Kodėl Lietuva turi du vienaragius, o ne dvidešimt
Natūraliai kyla klausimas – kodėl, turint tokį stiprų IT specialistų fondą ir aktyvią startuolių ekosistemą, vienaragių skaičius tebėra toks kuklus? Atsakymas susideda iš kelių dalių, ir jos tarpusavyje susijusios.
Pirma, rizikos kapitalo rinka Lietuvoje, kad ir stipriai išaugusi per pastarąjį dešimtmetį, vis tiek yra kur kas mažesnė nei, sakykime, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Didieji raundai, kurie leidžia bendrovei pasiekti milijardinį vertinimą, dažniausiai reikalauja tarptautinių fondų dalyvavimo, o tam bendrovė turi jau turėti aiškų augimo įrodymą ir tarptautinę traukos jėgą.
Antra, rinkos dydis pats savaime yra apribojimas. Bendrovė, kuri nori pasiekti milijardinę vertę, praktiškai visada turi orientuotis į tarptautines rinkas nuo pat pirmų dienų – vietinė Lietuvos rinka tiesiog per maža, kad išauginti tokio dydžio verslą. Tai reiškia, kad kiekvienas potencialus vienaragis turi iš karto konkuruoti su daug didesniais, geriau finansuotais žaidėjais iš viso pasaulio.
Trečia, laiko faktorius. Vinted ir Nord Security kūrėsi ir augo maždaug tuo pačiu metu, kai pasaulinis technologijų sektorius patyrė precedento neturintį pakilimą – pigūs pinigai, entuziastinga rizikos kapitalo aplinka, sparčiai augantis internetinis vartojimas. Vėlesniems startuoliams teko susidurti su griežtesnėmis sąlygomis, aukštesnėmis palūkanomis ir kur kas atsargesniais investuotojais.
Ką visa tai reiškia jums, jei nesate investuotojas ar startuolio įkūrėjas
Gali kilti klausimas – kam paprastam žmogui rūpėti, kiek vienaragių turi Lietuva? Tiesa ta, kad šis skaičius yra netiesioginis, bet gana tikslus rodiklis, parodantis, ar šalies technologijų ekosistema kuria darbo vietas, atsiveria pasauliui ir pritraukia talentą. Kiekvienas sėkmingas didelis startuolis reiškia tūkstančius aukštos kvalifikacijos darbo vietų, mokesčius, kurie grįžta į biudžetą, ir, ne mažiau svarbu, patirtį, kuri po to pasklinda per kitas bendroves, kai darbuotojai palieka vienaragį ir kuria savo projektus.
Jei domitės investavimu, verta žinoti, kad tiesiogiai investuoti į Vinted ar Nord Security akcijas kaip privatus asmuo praktiškai neįmanoma – tai privačios bendrovės, kurių akcijos prieinamos tik institucinei rizikos kapitalo bendruomenei ar ankstyviesiems darbuotojams per opcijų programas. Vieninteliai realūs būdai prisidėti prie augimo – naudotis jų produktais, rekomenduoti draugams arba, jei turite atitinkamų žinių, investuoti per rizikos kapitalo fondus, kurie tokius portfelius formuoja.
Vienaragių medžioklė tęsiasi – ir tai visai nebloga naujiena
Tiesą sakant, du vienaragiai per tokį kuklų šalies dydį yra tikrai neblogas rezultatas, jei lygini su regiono kaimynais. Latvija ir Estija turi savo sėkmės istorijas (Estija, žinoma, garsėja Skype ir Wise), bet absoliutiniais skaičiais Lietuva nesigėdija savo pozicijos.
Praktinis patarimas visiems, kurie seka šį sektorių ar svarsto savo startuolio kūrimą – nesivaikykite paties vienaragio statuso kaip tikslo. Vinted ir Nord Security tapo tuo, kas jos yra, ne dėl to, kad taikėsi į milijardinę vertę, o dėl to, kad sprendė realią, universalią problemą ir tai darė nuosekliai per daugelį metų. Jei kuriate produktą, orientuokitės į tvarų augimą, realų pelningumą ir tarptautinę rinką nuo pat pradžių – vertinimai patys atsiras, kai bus pagrindas.
Sekti šį sektorių verta ir tiesiog iš smalsumo – kandidatų sąrašas ilgas, o rinkos sąlygos kartais keičiasi greičiau, nei tikimasi. Visai gali būti, kad kitas straipsnis apie Lietuvos vienaragius bus rašomas apie tris ar keturis pavadinimus, o ne du. Kol kas belieka stebėti, palaikyti vietinius produktus ir prisiminti, kad kiekvienas didelis technologijų fenomenas kažkada buvo tik kelių žmonių idėja, surašyta ant popieriaus lapo Vilniuje ar Kaune.
