Kai IT specialistas nusprendžia dirbti sau – ar tai būtų freelance projektai, ar nuolatinis darbas su vienu užsakovu per sutartį – anksčiau ar vėliau atsiranda tas pats klausimas: individuali veikla ar mažoji bendrija? Internete pilna forumų, kuriuose žmonės ginčijasi, kas geriau, bet realybė tokia, kad universalaus atsakymo nėra. Viskas priklauso nuo pajamų dydžio, planų ateičiai ir to, kiek laiko esi pasiruošęs skirti popierizmui.
Šitą temą verta išsiaiškinti dar prieš pasirašant pirmą sutartį, nes vėliau keisti veiklos formą galima, bet tai reiškia papildomus mokesčius, laiką ir kartais – prarastus klientus, kurie nemėgsta staigių pokyčių sutartyse.
Kodėl programuotojai apskritai svarsto šį klausimą
IT sfera Lietuvoje turi vieną ypatybę – dauguma specialistų dirba nuotoliniu būdu, dažnai su užsienio klientais, ir jiems tiesiog reikia teisėto būdo gauti pajamas bei sumokėti mokesčius. Darbo sutartis dažnai netinka nei vienai pusei: užsakovui tai reiškia papildomus įsipareigojimus, o specialistui – mažiau lankstumo dėl darbo laiko ir mokesčių optimizavimo.
Todėl lieka du pagrindiniai keliai – individuali veikla (IV) arba mažoji bendrija (MB). Abu variantai leidžia legaliai išrašinėti sąskaitas, bet skiriasi mokesčių struktūra, atsakomybe ir tuo, kiek administracinio darbo tenka pačiam žmogui.
Individuali veikla: greitas startas su savo spąstais
Individuali veikla yra pats paprasčiausias būdas pradėti dirbti sau. Registracija VMI sistemoje užtrunka vos kelias minutes, nereikia steigimo dokumentų, notaro ar įstatinio kapitalo. Būtent dėl to didžioji dalis pradedančių freelancerių renkasi būtent šį variantą.
Mokesčių prasme individuali veikla veikia taip: nuo pajamų atimamos patirtos išlaidos (arba taikomas 30 proc. leidžiamų atskaitymų metodas, jei nesinori skaičiuoti kiekvienos išlaidos atskirai), o nuo likusio pelno mokamas gyventojų pajamų mokestis. Šis mokestis nėra fiksuotas – jis progresinis ir priklauso nuo metinio pelno dydžio. Kuo daugiau uždirbi, tuo didesnė procentinė dalis tenka valstybei.
Papildomai reikia mokėti VSD (valstybinio socialinio draudimo) ir PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokas. Čia yra nemažai niuansų – pavyzdžiui, jei dirbi ir pagal darbo sutartį, ir turi individualią veiklą, VSD įmokos gali būti mažesnės arba visai nemokamos priklausomai nuo situacijos.
Kas patinka programuotojams šiame variante
- Nulinės steigimo išlaidos ir greitas startas
- Galima bet kada sustabdyti arba uždaryti veiklą
- Lengviau tvarkyti buhalteriją savarankiškai, ypač jei pajamos nedidelės
- Nereikia tvarkyti sudėtingos finansinės atskaitomybės
Tačiau yra ir minusas, kurio dažnai nepastebi pradedantieji – kuo daugiau uždirbi, tuo mažiau naudinga ši forma tampa. Kai metinis pelnas peržengia tam tikrą ribą, progresinis mokestis pradeda „valgyti“ vis didesnę dalį pajamų, ir tuomet MB tampa finansiškai patrauklesnė.
MB: kai reikia daugiau struktūros ir mažiau mokesčių prie didesnių pajamų
Mažoji bendrija – tai jau juridinis asmuo, nors ir supaprastintos formos. Steigimas užtrunka ilgiau, reikia įstatų, nario (arba narių) susitarimo, o kartais ir buhalterio, nes atskaitomybė čia gerokai formalesnė nei individualioje veikloje.
Mokesčių logika kitokia: MB moka pelno mokestį (dažniausiai 15 proc., o mažoms bendrovėms, atitinkančioms tam tikrus kriterijus, gali būti taikomas lengvatinis 5 proc. tarifas). Vėliau, jei nori išsiimti pinigus sau kaip pelno paskirstymą (dividendus), papildomai mokamas GPM nuo dividendų. Alternatyva – mokėti sau atlyginimą kaip vadovui, tada taikomos kitos mokesčių taisyklės, panašesnės į darbo santykius.
Būtent čia atsiranda erdvė mokesčių optimizavimui – galima derinti mažą atlyginimą su dividendų išsiėmimu, palikti dalį pelno įmonėje reinvestavimui ar tiesiog planuoti pinigų srautus lanksčiau nei individualioje veikloje.
MB privalumai IT žmogui
- Ribota turtinė atsakomybė – asmeninis turtas atskirtas nuo įmonės įsipareigojimų
- Didesnėms pajamoms dažnai išeina mokėti mažiau mokesčių nei per IV
- Rimtesnis įvaizdis dirbant su didesniais užsakovais ar korporacijomis
- Galimybė turėti kelis narius, jei ateityje planuoji dirbti ne vienas
Minusas – administravimas. Reikia tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal dvejybinės apskaitos principus, teikti metines finansines ataskaitas, o tai jau retai kada apsieina be samdomo buhalterio ar bent apskaitos programos su nuolatine priežiūra.
Mokesčiai skaičiais – kur realiai lieka daugiau pinigų
Teorija gerai, bet konkretūs skaičiai visada įtikinamiau. Tarkime, IT specialistas per metus uždirba apie 40 000 eurų pajamų prieš mokesčius.
Per individualią veiklą, taikant 30 proc. leidžiamų atskaitymų normą, apmokestinamas pelnas sumažėja iki 28 000 eurų. Nuo šios sumos skaičiuojamas progresinis GPM, plius VSD ir PSD įmokos. Priklausomai nuo konkrečios situacijos (ar turi kitą draudimą, ar tai vienintelės pajamos), į valstybės biudžetą gali tekti atiduoti maždaug trečdalį ar net daugiau uždirbtos sumos.
Per MB tą pačią sumą reikėtų padalinti tarp verslo išlaidų, atlyginimo sau ir dividendų. Jei protingai suplanuoji – dalį palieki kaip mažą atlyginimą (nuo kurio moki Sodrai ir GPM), o didesnę dalį išsiimi kaip dividendus (kuriems taikomas tik 15 proc. GPM be Sodros įmokų) – bendra mokesčių našta gali būti mažesnė nei individualios veiklos atveju, ypač kai pajamos viršija 30-35 tūkstančius eurų per metus.
Svarbu suprasti – šie skaičiavimai priklauso nuo daugybės kintamųjų ir keičiasi kiekvienais metais dėl mokesčių reformų. Todėl prieš priimant sprendimą tikrai verta pasitarti su buhalteriu ar bent naudoti aktualius skaičiuokles, kurias siūlo VMI ar apskaitos įmonės.
Administravimas: kiek laiko realiai atims popieriai
Individuali veikla reiškia, kad pats tvarkai pajamų-išlaidų žurnalą, pats deklaruoji GPM metinėje deklaracijoje, ir tai realiai galima padaryti per kelias valandas metuose, jei tvarkingai kaupi sąskaitas per metus. Daug programuotojų tai daro savarankiškai naudodami paprastas Excel lenteles arba nemokamas apskaitos programėles.
MB atveju istorija kitokia. Reikia tvarkyti sąskaitas faktūras, banko išrašus, kaupti visus dokumentus pagal apskaitos standartus, teikti metinę finansinę atskaitomybę Registrų centrui, laiku mokėti avansinį pelno mokestį (jei taikoma). Realistiškai – jei neturi buhalterinio išsilavinimo, samdai buhalterį, o tai reiškia papildomas 50-150 eurų per mėnesį priklausomai nuo apimties.
Kai kurie IT specialistai šį papildomą kaštą traktuoja kaip laiko taupymą – vietoj to, kad patys aiškintųsi mokesčių niuansus, jie sumoka profesionalui ir susikoncentruoja į kodo rašymą.
Kada rinktis vieną, kada kitą
Jei tik pradedi kelią kaip freelanceris, dirbi su vienu ar keliais mažesniais klientais, o metinės pajamos nesiekia 25-30 tūkstančių eurų – individuali veikla dažniausiai bus paprastesnis ir pigesnis pasirinkimas. Nereikia investuoti į buhalterio paslaugas, o mokesčių našta prie mažesnių pajamų nėra tokia skausminga.
Jei jau turi stabilius, didesnius užsakymus, planuoji plėstis (pavyzdžiui, samdyti kitą programuotoją ar dirbti su partneriu), arba tiesiog nori teisinės apsaugos savo asmeniniam turtui – MB tampa logiškesnis žingsnis. Ypač jei pajamos jau viršija tą ribą, kur progresinis GPM individualioje veikloje pradeda skaudėti.
Yra ir trečias scenarijus – kai kurie specialistai pradeda nuo individualios veiklos, o po metų ar dvejų, pamatę realius pajamų srautus, pereina prie MB. Tai visiškai normalu ir dažnai net rekomenduojama strategija – nereikia iš karto steigti bendrijos, jei nesi tikras, ar veikla apskritai „pasiseks“.
Vietoj išvadų: greitas kelrodis, jei skaitai tik šitą paskutinę dalį
Jei skubi ir norisi trumpo atsakymo – štai jis. Pradedi ir neaišku, kiek uždirbsi? Rinkis individualią veiklą, ji lankstesnė ir pigesnė administruoti. Jau uždirbi stabiliai daugiau nei 30-35 tūkstančius eurų per metus ir matai, kad tai ilgalaikis projektas? Verta rimtai apsvarstyti MB, nes mokesčių našta prie didesnių pajamų dažnai tampa palankesnė, be to gauni ir turtinės atsakomybės apsaugą.
Keli praktiniai patarimai, kuriuos verta pasiimti su savimi:
- Nepasitikėk vien forumų patarimais dėl konkrečių skaičių – mokesčių tarifai keičiasi kasmet, o VMI puslapyje visada rasi aktualiausią informaciją
- Prieš steigiant MB, pasiskaičiuok realius buhalterio kaštus savo regione – kartais tai nustebina brangesne kryptimi nei tikėtasi
- Jei dirbi su užsienio klientais, atkreipk dėmesį į PVM registracijos slenksčius – tai atskira, bet susijusi tema, kuri gali paveikti pasirinkimą
- Nebijok konsultuotis su buhalteriu prieš pasirenkant formą – viena valanda konsultacijos gali sutaupyti tūkstančius per metus
- Jei planuoji dirbti su partneriu ar samdyti komandą, MB tampa beveik neišvengiama, net jei šiuo metu pajamos to nereikalauja
Galiausiai, svarbiausia – nesureikšminti šio sprendimo per daug. Abi formos leidžia legaliai ir sėkmingai dirbti IT srityje, o pereiti iš vienos į kitą, nors ir su tam tikrais kaštais, visada įmanoma. Geriau pradėti dirbti bent kokia forma, nei metus mėtytis tarp variantų ir vis atidėlioti pirmos sąskaitos išrašymą.
