Prieš kokius penkerius metus, jei kas nors būtų paklausęs, kur Vilniuje renkasi startuolių kūrėjai, atsakymas būtų buvęs miglotas – kažkur kavinėse, kažkieno bute, gal koworkinge prie geležinkelio stoties. Šiandien situacija visiškai kitokia. Vilnius tech park tapo tuo tašku žemėlapyje, į kurį rodo pirštu užsienio investuotojai, ir vietiniai IT žmonės jau nebesistebi, kai kalba pasisuka apie „susitikimą prie Švitrigailos gatvės”. Bet visas šitas ekosistemos reiškinys yra kur kas platesnis nei vienas pastatas – tai visas tinklas erdvių, kurios per pastarąjį dešimtmetį pakeitė, kaip Lietuvoje kuriamos technologijų kompanijos.
Vilnius Tech Park – daugiau nei biurų nuoma
Jeigu paviršutiniškai žiūrėsi, atrodys, kad tai tiesiog didelis biurų pastatas su gražiu interjeru ir daug stiklo. Iš tikrųjų viskas prasidėjo dar 2016-aisiais, kai buvusiame spaustuvės pastate įsikūrė erdvė, kurioje šiuo metu telpa keli šimtai kompanijų – nuo vos susikūrusių dviejų žmonių startuolių iki jau užaugusių, tarptautinę rinką pasiekusių bendrovių. Skaičius, kurį dažnai mini patys parko atstovai – apie 4000 žmonių dirba šiame komplekse kasdien. Tai realiai yra mažas miestelis, tik vietoj parduotuvių ten – akceleratoriai, investuotojų biurai ir dešimtys „meetup” renginių per mėnesį.
Kas iš tikrųjų daro skirtumą – ne kvadratiniai metrai, o bendruomenė. Kai tavo kaimynas per koridorių yra kitas fintech startuolis, o liftas dažnai tampa neformalaus networkingo vieta, natūraliai atsiranda mainai idėjomis, kuriuos sunku pasiekti nuotoliniu darbu iš namų. Būtent dėl to dauguma steigėjų, su kuriais teko kalbėtis, sako, kad rinkosi ne patogumą, o būtent tą atsitiktinių susitikimų faktorių.
Kodėl Vilnius apskritai tapo traukos tašku
Verta suprasti platesnį kontekstą – kodėl būtent čia, o ne, tarkim, Rygoje ar Talino. Lietuva turi keletą faktorių, kurie susidėliojo gan patogiai: santykinai žema kūrėjų atlyginimų riba lyginant su Vakarų Europa, gera anglų kalbos žinojimo statistika ir, kas dažnai nutylima, gan draugiška mokesčių sistema startuoliams per Startup Visa programą. Pridėk prie to faktą, kad Vilniuje veikia bankinis licencijavimas per Lietuvos banką, ir gauni situaciją, kai fintech kompanijos tiesiog neturi kito pasirinkimo, kaip pastebėti šį miestą.
Yra ir kita pusė – infrastruktūra. Oro uostas per dvidešimt minučių nuo centro, geras interneto ryšys visame mieste, ir tai, kad Vilnius tiesiog fiziškai nedidelis – galima susitikti su penkiais skirtingais žmonėmis per dieną, jei visi jie dirba maždaug tame pačiame rajone. Skamba kaip smulkmena, bet startuolio steigėjui, kuris renkasi tarp trijų miestų kur atidaryti antrą biurą, tokie dalykai svarba lemia.
Ne vien Vilnius Tech Park – kiti žaidėjai lauke
Būtų neteisinga kalbėti tik apie vieną pastatą, nes ekosistema jau seniai išaugo iš vieno taško. Rise Vilnius, kurį valdo Barclays bankas, yra visai kitokio formato – tai labiau fintech ir korporatyvinio inovavimo centras, kur bankas tiesiogiai bendradarbiauja su startuoliais, kuriuos mato kaip potencialius partnerius ar net akvizicijos objektus. Tai visiškai skiriasi nuo Vilnius Tech Park logikos, kur daugiau savarankiškų kompanijų po vienu stogu.
Tada yra Contribute Lithuania – akceleratorius, kuris dirba daugiau su ankstyvos stadijos komandomis, dažnai net dar prieš pirmą produktą rinkoje. Jų programos orientuotos į mentorystę, o ne tiek į fizinę erdvę. Prie to reikėtų paminėti ir mažesnius, bet ne mažiau svarbius koworkingus – Nordic Boost, Spaces, Workland – kurie neturi tokio didelio startuolio prieskonio, bet praktiškai aptarnauja tuos pačius žmones, tik skirtingose gyvenimo stadijose. Vienas dalykas, kurio dažnai nepastebi žiūrint iš šalies – šitie hub’ai tarpusavyje ne konkuruoja, o veikiau papildo vienas kitą. Kompanija gali pradėti Contribute programoje, po metų persikelti į Vilnius Tech Park, o vėliau, tapusi didesnė, atsidaryti antrą biurą Rise formate su banko partneryste.
Kaip realiai atrodo darbas hub’e, atmetus gražias nuotraukas
Instagrame ir LinkedIn poste visada matai šviesius, minimalistiškus interjerus, augalus, žmones prie laptopų su kavos puodeliu. Tikrovė šiek tiek prozaiškesnė. Renkantis erdvę verta žinoti kelis dalykus, kuriuos rinkodaros medžiagoje retai pamatysi:
- Populiariausiu laiku (10-16 val.) susirinkimų kambarių praktiškai nerandi laisvų – reikia rezervuoti bent prieš dieną.
- Interneto greitis dažniausiai geras, bet jei komanda dirba su dideliais duomenų failais ar vaizdo srautu, verta iš anksto pasitikrinti realią, o ne reklamuojamą greitaveiką.
- Kaina auga netiesiškai – vieno žmogaus darbo vieta gali atrodyti pigi, bet privatus kambarys penkiems žmonėms jau kainuoja panašiai kaip įprastas biuras rajone.
- Bendruomenės renginiai naudingi, bet jų kokybė svyruoja – kai kurie tikrai vertingi networkingo požiūriu, kiti labiau formalūs ir laiko švaistymas.
Vienas patarimas, kurį retai kas pasako garsiai – prieš pasirašant sutartį verta praleisti vieną darbo dieną erdvėje kaip svečiui. Dauguma hub’ų tai leidžia nemokamai arba už simbolinę kainą. Taip pamatysi realų triukšmo lygį, ar internetas veikia taip, kaip žadama, ir ar bendruomenė iš tikrųjų atitinka tavo lūkesčius, o ne tik gražią prezentaciją.
Regionai irgi juda – ne viskas telpa Vilniuje
Įdomu tai, kad panašus modelis pradeda skverbtis ir už sostinės ribų. Kaune veikia Kaunas Startup Space – mažesnio masto, bet aktyviai auganti erdvė, kurioje daug dėmesio skiriama pramoninėms technologijoms ir hardware startuoliams, nes miestas istoriškai turi stiprų inžinerinį pagrindą. Klaipėdoje panašų vaidmenį bando atlikti erdvės, susijusios su jūrų technologijomis ir logistika – logiška, atsižvelgiant į uostą.
Šitie regioniniai hub’ai neturi tokio glamūro kaip Vilnius Tech Park, bet jie sprendžia realią problemą – ne kiekvienas talentas nori keltis į sostinę. Jei kompanija ieško, tarkim, mechanikos inžinierių ar žmonių su gamybos patirtimi, Kaunas dažnai bus logiškesnis pasirinkimas nei Vilnius, nepaisant to, kad ten mažiau investuotojų susibūrimų.
Praktiniai patarimai renkantis savo hub’ą
Jei šiuo metu galvoji, kur perkelti savo komandą ar kur pradėti, keli konkretūs dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, o ne tik į interjero nuotraukas svetainėje:
- Įvertink savo stadiją. Jei tik pradedi ir dar neturi produkto, akceleratoriaus tipo erdvė su mentoryste bus naudingesnė nei prestižinis adresas.
- Patikrink, kas kiti kaimynai. Fintech kompanijai naudingiau būti šalia kitų fintechų ar bankų atstovų, o ne, pavyzdžiui, tarp e-commerce projektų.
- Nesvarbu tik kaina per mėnesį – svarbu lankstumas. Startuoliai auga netolygiai, todėl verta rinktis vietą, kur galima greitai padidinti ar sumažinti erdvę be baudų.
- Patikrink renginių kalendorių prieš pasirašant. Jei per metus vyksta tik du renginiai, o tau žadėta „aktyvi bendruomenė”, tai raudona vėliavėlė.
- Paklausk esamų nuomininkų tiesiogiai. Dauguma hub’ų mielai supažindins su esamais klientais – ir jų atsakymai bus daug atviresni nei rinkodaros tekstai.
Vietoj taško – ką visa tai reiškia tam, kas dar tik ruošiasi šokti
Grįžtant prie pradžios – klausimas nebe „ar Vilniuje yra kur dirbti technologijų žmogui”, o „kuris iš dešimties variantų tinka būtent man”. Tai gana geras ženklas miesto ekosistemai, nors tuo pačiu apsunkina pasirinkimą tiems, kas dar tik pradeda. Mano asmeninė nuomonė – nereikia iš karto lipti į patį prestižiškiausią adresą vien todėl, kad ten kabo gražus logotipas prie durų. Verta pradėti mažiau, pasižiūrėti, kaip realiai jauteisi tarp žmonių, ar idėjos, kurias išgirsdavai koridoriuje, vertos to laiko, kurį praleidi kelyje iki biuro.
Ir dar viena mintis, kurią retai kas pasako – hub’as niekada nepakeis produkto ar komandos kokybės. Galima sėdėti gražiausioje Vilniaus erdvėje, gerti kavą su geriausiais investuotojais koridoriuje, ir vis tiek nepavykti, jei pats produktas silpnas. Bet tas fizinis artumas žmonėms, kurie sprendžia panašias problemas kaip tu, tikrai pagreitina procesus, kurie kitaip užtruktų mėnesiais susirašinėjant el. paštu. Tad jei planuoji Lietuvoje kurti ką nors technologiško – verta pasivaikščioti po tuos keliolika erdvių, pasikalbėti su žmonėmis, ir tik tada spręsti, kur tavo komandai bus geriausia. Adresas svarbus, bet ne tiek, kiek žmonės, su kuriais dalinsi tą adresą.
