Jei kada bandei ieškoti savo pirmojo 3D spausdintuvo, tikriausiai greitai susidūrei su chaosu – šimtai modelių, dešimtys prekės ženklų, o forumuose žmonės ginčijasi dėl kiekvieno sraigtelio. Tiesą sakant, prieš kelis metus pati industrija buvo daug paprastesnė – buvo Ender 3 ir viskas. Dabar rinka pasikeitė iš esmės, ir tai puiku, nes kainos krito, kokybė pakilo, o pradedantiesiems dabar tikrai lengviau nei anksčiau, jei žinai, ko ieškoti.
Šitas straipsnis nėra techninis vadovas su lentelėmis specifikacijų. Tiesiog papasakosiu, kas iš tikrųjų veikia žmonėms, kurie tik pradeda, ką pirkti verta, ko geriau nesiimti, ir kaip išvengti tų klasikinių klaidų, kurias visi pradedantieji kartoja.
Kodėl FDM, o ne resin, jei tai tavo pirmas spausdintuvas
Pirmas klausimas, kurį reikia išsiaiškinti sau pačiam – ar tikrai reikia resin (SLA/MSLA) spausdintuvo, ar užtenka klasikinio FDM. Resin spausdintuvai duoda nuostabų detalumą, miniatiūros ar figūrelės atrodo tiesiog kaip iš parduotuvės. Bet čia yra didelis „bet“ – dervos yra toksiškos, reikia darbo su pirštinėmis, vėdinama patalpa, IPA valymas, UV kietinimas, ir jei visa tai skamba kaip papildomas darbas, kurio nenori – teisingai galvoji.
FDM (Fused Deposition Modeling) spausdintuvai naudoja filamentą – plastikinę gijelę, kuri lydoma ir dedama sluoksniais. Tai daug atlaidesnė technologija klaidoms, švaresnė, pigesnė ir tiesiog lengviau prieinama, kai nežinai net pagrindinių terminų. Todėl 90% atvejų pradedantiesiems rekomenduočiau pradėti nuo FDM, o resin pasilikti kaip antrą įsigijimą, kai jau supranti, kaip veikia visas procesas.
Kas dabar laikoma geriausiu pasirinkimu pradedantiesiems
Rinkoje yra keli spausdintuvai, kurie nuolat kartojasi rekomendacijose, ir tam yra priežastis – jie tiesiog veikia be didelio galvos skausmo.
Bambu Lab A1 mini – jei turi biudžetą apie 250-300 eurų, tai šiuo metu vienas geriausių pasirinkimų. Automatinis lygiavimas (auto bed leveling), tinklo prijungimas, patogi programinė įranga, ir svarbiausia – jis tiesiog spausdina gerai iš dėžutės, be poreikio valandų valandas kalibruoti. Tai tas retas atvejis, kai gamintojas iš tiesų pagalvojo apie žmogų, kuris nieko nežino apie 3D spausdinimą.
Creality Ender 3 V3 arba naujesnės versijos – klasika, kuri išsilaikė rinkoje ne be reikalo. Bendruomenė didžiulė, atsarginių dalių gausybė, forumuose atsakymus į bet kokį klausimą rasi per penkias minutes. Naujesnės versijos jau turi automatinį lygiavimą, kas anksčiau buvo didžiausias galvos skausmas pradedantiesiems.
Anycubic Kobra 2 / Kobra 3 – panašus segmentas kaip Ender, bet dažnai su geresniu greičiu ir šiek tiek patogesne sąsaja. Geras pasirinkimas, jei nori kažko tarp Bambu patogumo ir Creality atviro modifikavimo galimybių.
Prusa Mini+ – jei nori mokėti šiek tiek daugiau, bet gauti spausdintuvą, kuris tiesiog niekada neapgaudinės ir turi vieną geriausių bendruomenių bei dokumentacijos pasaulyje. Prusa yra tas prekės ženklas, kurį rekomenduoja žmonės, dirbantys su 3D spausdinimu profesionaliai.
Ką reiškia tos visos raidės ir skaičiai specifikacijose
Kai pradedi žiūrėti į specifikacijų lapelius, akys gali apsivelti – bet realiai reikšmingų dalykų nedaug.
Build volume (spausdinimo tūris) – kiek didelį objektą gali pagaminti. Pradedantiesiems 180x180x180mm ar panašus dydis yra visiškai pakankamas 90% projektų. Nesivaikyk didesnio spausdintuvo tik dėl to, kad „gal kada nors prireiks“ – dažniausiai neprireikia, o didesnė kamera reiškia daugiau problemų su temperatūros stabilumu.
Auto bed leveling (ABL) – tai funkcija, be kurios šiais laikais pirkti spausdintuvo tiesiog nerekomenduoju. Rankinis lygiavimas yra ta procedūra, kuri sugadino nervus tūkstančiams žmonių prieš kelerius metus. Jei modelis neturi ABL – ieškok kito.
Direct drive vs Bowden extruderis – direct drive geriau tinka flex filamentams (TPU) ir tiesiog stabiliau spausdina, bet Bowden lengvesnis ir tylesnis. Pradedantiesiems tai neesminis skirtumas, nesijaudink dėl to per daug pirmame pirkime.
Enclosed frame (uždara konstrukcija) – naudinga, jei planuoji spausdinti ABS ar kitus temperatūrai jautrius filamentus, arba jei namuose yra vaikų ar gyvūnų, kurie mėgsta liesti karštus dalykus. Ne kritinis dalykas pradžioje, bet vertas apsvarstyti.
Filamentai – nuo ko pradėti ir kokių vengti
PLA yra tavo geriausias draugas pirmuosius kelis mėnesius. Jis lengvai spausdinamas, nekvepia stipriai, netoksiškas normaliomis sąlygomis, ir atleidžia daug klaidų. Kaina taip pat labai draugiška – rulonas kainuoja apie 15-20 eurų ir jo tikrai užtenka dešimtims projektų.
PETG yra kitas žingsnis, kai jauti, kad PLA riboja – jis stipresnis, atsparesnis karščiui, bet reikalauja šiek tiek aukštesnės temperatūros ir gali „stringti“ (stringing) tarp detalių, jei nustatymai netinkami.
ABS ir ASA – palik vėlesniam laikui. Šie filamentai reikalauja uždaros kameros, gerai vėdinamos patalpos (jie skleidžia stipresnius garus) ir daug jautresni šalčio srovėms. Pradedantiesiems tai tiesiog nereikalingas galvos skausmas pirmame etape.
Vengti verta pigiausių, neaiškios kilmės filamentų iš nežinomų prekybininkų – jie dažnai turi nevienodą storį, kas reiškia nutrūkusius spausdinimus ir sugadintą dieną. Verta pasirinkti žinomus prekės ženklus – Sunlu, eSUN, Overture, Polymaker – jie visi turi geros kokybės PLA už prieinamą kainą.
Slicer programa – nematoma, bet svarbiausia dalis
Daug žmonių pamiršta, kad spausdintuvas yra tik pusė lygties. Kita pusė – slicer programa, kuri paverčia 3D modelį į instrukcijas, kurias spausdintuvas supranta. Čia keli variantai, kuriuos verta žinoti:
Bambu Studio – jei turi Bambu spausdintuvą, tai tiesiog geriausia patirtis rinkoje šiuo metu. Intuityvi, greita, su daug automatizuotų nustatymų.
PrusaSlicer – veikia su bet kokiu spausdintuvu, ne tik Prusa, ir yra vienas patogiausių atvirojo kodo sprendimų. Rekomenduoju kaip pirmą pasirinkimą, jei turi Ender ar Anycubic.
Cura – seniausias ir plačiausiai naudojamas, bet šiais laikais šiek tiek atsilikęs patogumo prasme. Vis dar puikiai veikia, bet sąsaja jaučiasi senstelėjusi.
Pirmi keli spausdinimai geriausia daryti su gamintojo pateiktais nustatymais, nesiimant eksperimentavimo. Kai suprasi, kaip viskas veikia, tada galima pradėti žaisti su sluoksnio storiu, greičiu, temperatūra – bet ne anksčiau.
Klasikinės klaidos, kurias kartoja visi pradedantieji
Pirma klaida – per didelis lūkestis iš pirmo spausdinimo. Pirmasis objektas gali atrodyti prastai, turėti sluoksnių pasislinkimą ar sąstingį (stringing). Tai normalu. Antra ar trečia bandymas su tinkamai kalibruotu stalu jau bus visiškai kitokia patirtis.
Antra klaida – nepakankamas lipnumas su spausdinimo platforma. Jei objektas atsiskiria per spausdinimą, dažniausiai kalta netinkamai išvalyta platforma. Paprastas izopropilo alkoholis ir servetėlė prieš kiekvieną spausdinimą išsprendžia daugumą problemų.
Trečia klaida – ignoruoti pirmojo sluoksnio kokybę. Jei pirmas sluoksnis nesuklijuoja tolygiai, visas objektas bus prastas. Verta praleisti kelias minutes stebint pirmą sluoksnį ir sustabdyti spausdinimą, jei kažkas akivaizdžiai negerai, nei tikėtis, kad „susitvarkys vėliau“.
Ketvirta – filamento laikymas. PLA sugeria drėgmę iš oro, ir po kelių mėnesių atviroje aplinkoje jis gali pradėti spausdinti keistai – purkšti, traškėti, duoti prastą paviršių. Sausas dėžutės su silikagelio pakeliais kainuoja mažai, bet apsaugo daug nervų.
Vietoj išvadų – tavo pirmasis spausdinimas ir kas toliau
Jei turėčiau apibendrinti visą šitą straipsnį vienu sakiniu, sakyčiau taip – neieškok tobulo spausdintuvo, ieškok pakankamai gero spausdintuvo su geromis automatizacijos funkcijomis, ir pradėk spausdinti kuo greičiau, nes teoriją galima skaityti amžinai, bet realų supratimą gauni tik rankomis kišant filamentą į ekstruderį.
Praktinis planas, kurį rekomenduoju kiekvienam pradedančiajam: pirmiausia išsirink spausdintuvą su auto bed leveling funkcija (Bambu A1 mini, Ender 3 V3 ar Kobra 2/3 – bet kuris iš šitų puikiai tinka). Pradėk nuo PLA filamento iš žinomo prekės ženklo. Naudok gamintojo rekomenduojamus nustatymus slicer programoje pirmiems bandymams. Spausdink paprastus testinius modelius (kalibravimo kubelius, „Benchy“ laivelį) prieš pereinant prie sudėtingesnių projektų.
Ir svarbiausia – nesijaudink dėl kiekvienos smulkios netikslumo pirmuose spausdinimuose. 3D spausdinimas yra hobis, kuriame mokymasis vyksta per bandymus ir klaidas, ir net patyrę žmonės kartais gauna neaiškų, kodėl objektas išėjo kreivas rezultatą. Svarbu tiesiog nepasiduoti pirmoje nesėkmėje ir stebėti, kaip su kiekvienu spausdinimu viskas darysi vis lengviau suprantama. Po kelių savaičių jau juoksis pats iš savęs, prisiminęs, kaip pirmą kartą nervinaisi dėl sluoksnio storio pasirinkimo.
