Prisimenu, kaip prieš kelis metus reikėjo atidaryti sąskaitą naujame banke — teko išsiimti pusdienį nuo darbo, stovėti eilėje, pildyti krūvą popierių ir klausytis, kaip konsultantas aiškina sąlygas, kurių pusės vis tiek nesupranti. Šiandien viskas kitaip. Telefonas, keli mygtukų paspaudimai ir asmens dokumentas priešais kamerą — ir sąskaita jau tavo, dažnai per 15-20 minučių. Bet net jei procesas atrodo paprastas, yra nemažai smulkmenų, kurios gali arba pagreitinti, arba visiškai užstrigti visą procedūrą.
Kodėl bankai perėjo į nuotolinį formatą
Pandemija čia tikrai pridėjo pagreičio, tačiau tiesa ta, kad bankai jau seniai ieškojo būdų sumažinti fizinių skyrių tinklą. Nuotolinis kliento verifikavimas — vadinamas eKYC (electronic Know Your Customer) — leidžia bankams sutaupyti milijonus eurų, kurie anksčiau buvo skiriami skyrių nuomai, personalui, popieriaus tvarkymui. Klientui tai reiškia greitesnį procesą, bet bankui — pigesnį klientų aptarnavimą.
Antra priežastis — konkurencija su fintech kompanijomis. Revolut, Wise, N26 ir panašūs žaidėjai iš pat pradžių statė savo verslo modelį ant visiškai skaitmeninio patirties principo. Tradiciniai bankai, norėdami neprarasti jaunesnės auditorijos, tiesiog neturėjo kito pasirinkimo, kaip prisitaikyti.
Ko reikia prieš spaudžiant „pradėti”
Nors procesas atrodo minimalistinis, tam tikri dalykai turi būti pasirengti iš anksto, kitaip teks pertraukti procedūrą per vidurį ir pradėti iš naujo.
- Galiojantis asmens dokumentas. Dažniausiai tinka pasas arba asmens tapatybės kortelė. Vairuotojo pažymėjimas dažnai netinka, nes jame nėra reikiamų biometrinių duomenų arba jis nepripažįstamas kaip pagrindinis identifikavimo dokumentas visose šalyse.
- Stabilus interneto ryšys. Skamba banaliai, tačiau video identifikavimo metu net kelių sekundžių trukdžiai gali priversti sistemą nutraukti seansą.
- Telefonas su geros kokybės kamera. Kai kurie bankai reikalauja skenuoti dokumentą per specifinę programėlę, kuri analizuoja hologramas ir mikrotekstą — pigesni ar seni telefonai su tuo susiduria prasčiau.
- Ramus, gerai apšviestas kambarys. Fonas turi būti neutralus, o veidas — matomas be šešėlių. Sistemos, atpažįstančios veidą, dažnai atmeta bandymus, jei žmogus sėdi prieš langą su ryškia šviesa už nugaros.
Kaip realiai vyksta identifikavimo procesas
Yra du populiariausi metodai, kuriuos naudoja bankai Lietuvoje ir kitur Europoje.
Video pokalbis su konsultantu. Šiuo atveju jungiasi tikras žmogus, kuris prašo parodyti dokumentą iš skirtingų kampų, gali paklausti papildomų kontrolinių klausimų (pavyzdžiui, kodėl norite atidaryti sąskaitą, kokioje šalyje gyvenate). Tai jaučiasi labiau „žmogiškai”, bet užtrunka ilgiau, ir reikia laukti eilėje — panašiai kaip skambinant į klientų aptarnavimo liniją.
Automatizuota verifikacija dirbtiniu intelektu. Programėlė prašo nufilmuoti trumpą video, kuriame reikia pasukti galvą, nusišypsoti ar mirksėti — tokiu būdu sistema tikrina, ar priešais kamerą yra gyvas žmogus, o ne nuotrauka. Algoritmas lygina veido bruožus su dokumente esančia nuotrauka. Procesas trunka kelias minutes, tačiau kartais sistema neatpažįsta veido dėl akinių, kepurės ar tiesiog blogo apšvietimo, ir tada teks kartoti visą procedūrą.
Abu metodai turi savo pliusus. Jei nesate tikri, kaip elgtis, geriau rinktis banką, kuris siūlo žmogaus dalyvavimą — mažiau šansų, kad procesas nutrūks dėl techninių kaprisų.
Kokie bankai ir fintech platformos Lietuvoje leidžia tai padaryti
Lietuvoje šiandien praktiškai visi didieji bankai turi nuotolinio atidarymo galimybę — Swedbank, SEB, Luminor. Procesas paprastai integruotas į jų mobiliąsias programėles, tačiau reikia turėti galiojantį mobilųjį parašą arba naudotis kito banko prisijungimo duomenimis identifikacijai (tai vadinama Smart-ID arba panašiais sprendimais).
Fintech kompanijos, kaip Revolut, Wise ar N26, procesą padarė dar paprastesnį — nereikia jokio ankstesnio banko sąskaitos, viskas vyksta per programėlę nuo pradžios iki galo. Minusas — šios platformos dažniausiai nesuteikia visų tradicinio banko paslaugų, pavyzdžiui, būsto paskolų ar sudėtingesnių investicinių produktų. Todėl daugelis žmonių naudoja tokias sąskaitas kaip papildomą, o ne pagrindinę.
Verta paminėti ir naujesnius žaidėjus rinkoje — pavyzdžiui, Paysera, kuri Lietuvoje jau ilgą laiką siūlo elektroninių pinigų sąskaitas su panašiu funkcionalumu kaip bankinės, tačiau su tam tikrais apribojimais dėl indėlių apsaugos sistemos.
Dažniausios kliūtys, su kuriomis susiduria žmonės
Iš pažiūros procesas paprastas, bet realybėje daug kas užstringa dėl smulkmenų.
Adreso patvirtinimas. Kai kurie bankai reikalauja įrodyti gyvenamosios vietos adresą — komunalinių paslaugų sąskaita, banko išrašas ar nuomos sutartis. Jei visos sąskaitos ateina el. paštu, o ne popierine forma, gali reikėti papildomai kreiptis į paslaugų teikėją dėl PDF su adresu.
Dokumento galiojimo terminas. Sistema automatiškai atmes dokumentą, kurio galiojimas baigėsi ar baigiasi per kelias savaites. Verta patikrinti pasą ar tapatybės kortelę iš anksto, kad netektų procesą pradėti iš naujo praėjus kelioms dienoms.
Skirtingos šalies pilietybė. Užsieniečiams, neturintiems ES piliečio statuso, procesas paprastai ilgesnis — bankai atlieka papildomus patikrinimus dėl pinigų plovimo prevencijos taisyklių, ypač jei asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos šalyje, kurioje atidaroma sąskaita.
Prasta interneto sesija. Tai skamba kaip smulkmena, bet praktiškai daugiausiai nesėkmingų bandymų kyla dėl banal ios priežasties — nutrūkusio ryšio vidury video skambučio. Jei planuojate atidaryti sąskaitą, geriau tai daryti namuose per Wi-Fi, o ne viešoje vietoje per mobilųjį internetą.
Saugumo klausimas — ar tikrai tai saugu
Suprantama, kad daug žmonių jaučiasi nesaugiai siunčiant dokumento nuotraukas ir video su savo veidu nepažįstamai sistemai. Tiesa ta, kad reguliuojami bankai ir fintech kompanijos Europoje privalo laikytis griežtų GDPR ir finansinių paslaugų reguliavimo taisyklių. Duomenys šifruojami, o biometriniai įrašai dažniausiai saugomi atskirai nuo kitos asmeninės informacijos.
Vis dėlto, prieš pasirenkant platformą, verta patikrinti, ar kompanija turi licenciją, išduotą centrinio banko ar atitinkamos finansų priežiūros institucijos (Lietuvoje tai Lietuvos bankas). Jei platforma neturi jokios viešai skelbiamos licencijos informacijos — tai raudona vėliavėlė, nesvarbu, kaip patogiai atrodo jos programėlė.
Taip pat rekomenduočiau niekada nesiųsti dokumentų kopijų per el. paštą ar socialinius tinklus, jei bankas prašo to padaryti tokiu būdu. Legitimūs finansų paslaugų teikėjai naudoja saugius, šifruotus kanalus savo programėlėse ar svetainėse — ne paprastą Gmail laišką.
Kelios praktinės gudrybės kelionei per skaitmeninę banko sąskaitą
Jei jau ryžtatės procesui, keli patarimai gali sutaupyti nervų ir laiko. Pirma, rinkitės laiką, kai jums netrukdys — nei skambučiai, nei fonas, nei prasta šviesa. Antra, iš anksto pasiruoškite visus dokumentus skaitmeniniu ir fiziniu pavidalu — kartais reikia ir nuskaityto PDF, ir originalo kameros priešais.
Trečia, jei jūsų šalyje veikia elektroninio identifikavimo sistemos, kaip Smart-ID ar mobilus parašas, verta jas iš anksto susikonfigūruoti — daugelis bankų šias sistemas naudoja kaip papildomą patvirtinimo sluoksnį, ir jų nebuvimas gali sustabdyti visą procesą per pačią pabaigą.
Ketvirta, nebijokite eksperimentuoti su keliomis platformomis vienu metu. Nėra taisyklės, kad turite naudoti tik vieną banką — daug žmonių šiandien turi ir tradicinę sąskaitą pagrindiniam atlyginimui, ir Revolut ar Wise sąskaitą kelionėms, valiutų konvertavimui ar tarptautiniams mokėjimams. Tai visiškai normalu ir dažnai net protingiau finansiškai.
Galiausiai — jei procesas nepavyksta pirmą kartą, nepanikuokite. Dažniausiai priežastis būna techninė (blogas ryšys, prastas apšvietimas, pasenęs dokumentas), o ne kažkas fundamentaliai neteisingo. Pabandykite kitą dieną, kitu metu ar tiesiog su kitu įrenginiu — dažnai to pakanka, kad viskas susiklostytų sklandžiai antru bandymu.
