Kodėl LinkedIn profilis – tai ne tik CV kopija internete
Daugelis žmonių LinkedIn profilį traktuoja kaip skaitmeninį CV – įkelia darbo patirtį, išsilavinimą, galbūt kelias įgūdžių žymes, ir tiek. Bet tai yra didžiausia klaida, kurią galima padaryti šioje platformoje. LinkedIn veikia visiškai kitaip nei tradicinis CV, nes čia algoritmas nusprendžia, ar tave apskritai kas nors pamatys.
Platforma turi savo paieškos sistemą, kuri veikia panašiai kaip Google – ji nuskaito profilius, vertina raktažodžius, įsitraukimą, ryšių tinklą ir dar dešimtis kitų signalų. Jei profilis nėra optimizuotas, jis tiesiog skęsta tūkstančių kitų profilių jūroje, ir net jei esi puikus specialistas, niekas to nesužinos.
Kitas svarbus aspektas – LinkedIn šiandien naudoja ne tik darbdaviai, bet ir potencialūs klientai, partneriai, žurnalistai, investuotojai. Tai reiškia, kad profilis turi dirbti keliomis kryptimis vienu metu. Ir tam reikia strategijos, o ne tik informacijos sudėjimo į laukelius.
Profilio nuotrauka ir antraštė – pirmieji trys sekunde
Yra tyrimų, rodančių, kad profiliai su kokybiškomis nuotraukomis sulaukia iki 21 karto daugiau peržiūrų nei be jų. Bet čia svarbu ne tik turėti nuotrauką – svarbu, kad ji būtų tinkama. Selfis iš vakarėlio ar nuotrauka, kur esi iškirptas iš grupinės fotografijos, siunčia labai aiškų signalą apie tai, kaip rimtai žiūri į savo profesinę reputaciją.
Gera LinkedIn nuotrauka neturi būti brangiai padaryta studijoje. Pakanka:
- Šviesaus, neutralaus fono (balta siena tinka puikiai)
- Veido kadro – matyti nuo pečių iki galvos viršaus
- Natūralios šypsenos arba bent jau draugiškos išraiškos
- Tinkamų drabužių – tokių, kokius vilkėtum darbo susitikime
- Geros apšvietimo – natūrali šviesa iš lango daro stebuklus
Dabar apie antraštę – tai tekstas po tavo vardu, ir daugelis čia tiesiog parašo dabartinę pareigybę. Tai veikia, bet ne optimaliai. Antraštė turi 220 simbolių, ir tai yra vienas iš labiausiai indeksuojamų profilyje esančių laukų. Vietoj „Projektų vadovas UAB Technorama” galima parašyti „Projektų vadovas | Skaitmeninė transformacija | Agile metodologijos | Komandų lyderystė”. Tai ir raktažodžiai paieškos sistemai, ir iš karto aiški vertė žmogui, kuris peržiūri profilį.
Dar vienas dalykas, kurį dažnai ignoruoja – fono nuotrauka (banner). Tą mėlyną tuščią erdvę mato visi, kas apsilanko profilyje. Čia galima įdėti savo srities vizualą, kompanijos logotipą, trumpą žinutę apie tai, kuo užsiimi. Canva turi nemokamų šablonų būtent LinkedIn banner formatui (1584 x 396 pikseliai).
„About” sekcija – čia parduodi save, bet ne taip, kaip manai
„About” arba „Apie mane” sekcija yra ta vieta, kur dauguma žmonių arba rašo per formaliai, arba palieka tuščią. Abu variantai yra blogai. Ši sekcija turėtų būti parašyta pirmu asmeniu, turėti asmenybę ir aiškiai pasakyti, ką tu darai, kam tai naudinga ir kodėl esi tinkamas žmogus.
Struktūra, kuri veikia:
Pirmi 2-3 sakiniai – kabliukas. Tai, kas matoma be paspaudimo „Skaityti daugiau”. Čia turi būti kažkas, kas priverstų žmogų spausti. Galima pradėti nuo problemos, kurią sprendžia, nuo skaičiaus, nuo netikėto teiginio.
Vidurinė dalis – ką konkrečiai darai, kokiose srityse specializuojiesi, kokie tavo didžiausi pasiekimai. Skaičiai čia labai padeda – „padėjau 30+ įmonių” skamba geriau nei „padėjau daugeliui įmonių”.
Pabaiga – raginimas veikti. Ką žmogus turėtų daryti po to, kai perskaitė? Susisiekti? Apsilankyti svetainėje? Parašyti žinutę? Pasakyk tai tiesiogiai.
Vienas praktinis patarimas: parašyk „About” sekciją, tada perskaityk ją garsiai. Jei skamba kaip korporatyvinis dokumentas, perrašyk. Turi skambėti kaip tu kalbėtum su žmogumi per kavą.
Darbo patirtis – ne pareigybių sąrašas, o pasiekimų istorija
Čia yra esminis skirtumas tarp profilio, kuris veikia, ir to, kuris tiesiog egzistuoja. Dauguma žmonių darbo patirties skiltyje rašo pareigybes ir galbūt kelias atsakomybių eilutes. Bet rekruteriai ir klientai nori žinoti ne ką tu darydavai, o ką tu pasiekei.
Kiekviena darbo patirtis turėtų turėti:
- Kontekstą – koks buvo iššūkis ar situacija
- Veiksmus – ką konkrečiai padarei
- Rezultatus – kiek tai padidino, sumažino, pagerino, sutaupė
Pavyzdys: vietoj „Vadovavau marketingo komandai” – „Vadovavau 5 žmonių marketingo komandai ir per 18 mėnesių padidinom organinį srautą 340%, o potencialių klientų generavimą – 2,5 karto.” Jaučiate skirtumą?
Taip pat svarbu žinoti, kad LinkedIn leidžia prie kiekvienos patirties pridėti medijos – nuotraukas, dokumentus, nuorodas, video. Jei turi pristatymų, atvejų studijų, straipsnių, kurie susiję su tam tikru darbu – pridėk juos. Tai vizualiai praturtina profilį ir suteikia įrodymų, o ne tik žodžių.
Dar vienas niuansas: jei turi kelias roles toje pačioje kompanijoje, LinkedIn leidžia jas sugrupuoti po vienu darbdaviu. Tai rodo karjeros augimą ir yra daug tvarkingiau nei kelios atskiros įrašai su tuo pačiu kompanijos pavadinimu.
Raktažodžiai – kaip veikia LinkedIn paieška ir kaip ją apgauti (teisėtai)
LinkedIn algoritmas yra paieškos variklis, ir kaip kiekvienas paieškos variklis, jis ieško atitikmenų tarp to, ko ieško rekruteris ar klientas, ir to, kas yra profilyje. Tai reiškia, kad raktažodžiai yra labai svarbūs – bet ne bet kur, o strategiškai išdėstyti.
Svarbiausi vietos raktažodžiams pagal svarbą:
- Antraštė – didžiausias svoris algoritmui
- About sekcija – ypač pirmieji sakiniai
- Darbo patirties pavadinimai – pareigybių titulai
- Įgūdžių sekcija – čia galima pridėti iki 50 įgūdžių
- Išsilavinimo sekcija – studijų kryptis, specializacijos
Kaip rasti tinkamus raktažodžius? Paprasta – ieškoki darbo skelbimų, kurie tave domina, ir atkreipk dėmesį, kokie žodžiai kartojasi. Jei 10 skelbimų naudoja žodį „Agile” ir „Scrum”, tie žodžiai turi būti tavo profilyje. Taip pat galima žiūrėti konkurentų – žmonių, kurie dirba panašų darbą ir turi gerus profilius – ir pastebėti, kokius terminus jie naudoja.
Vienas dalykas, kurio reikia vengti – raktažodžių perkrovimas. Jei antraštė atrodo kaip raktažodžių sąrašas be jokio konteksto, tai atrodo nenatūraliai ir žmonėms, ir algoritmui. Raktažodžiai turi natūraliai integruotis į tekstą.
Rekomendacijos ir įgūdžių patvirtinimai – socialinis įrodymas, kuris veikia
Socialinis įrodymas yra vienas galingiausių psichologinių mechanizmų sprendimų priėmime. Kai rekruteris mato, kad tave rekomenduoja 8 žmonės, ir vienas iš jų yra buvęs vadovas, kitas – klientas, trečias – kolega – tai sukuria pasitikėjimą daug greičiau nei bet kokie tavo paties žodžiai apie save.
Kaip gauti rekomendacijas, jei jų nėra? Paprasčiausias būdas – tiesiog paprašyti. Bet yra keletas dalykų, kurie padidina tikimybę gauti gerą rekomendaciją:
Pirma, prašyk konkrečiai. Vietoj „Ar galėtum mane rekomenduoti?” – „Ar galėtum parašyti trumpą rekomendaciją, akcentuodamas mūsų bendradarbiavimą prie X projekto ir tai, kaip pavyko pasiekti Y rezultatą?” Kai žmogus žino, apie ką rašyti, jis parašys greičiau ir geriau.
Antra, pats rekomenduok kitus. Tai ne tik geras gestas, bet dažnai skatina žmones atsakyti tuo pačiu.
Trečia, laiko pasirinkimas svarbus. Prašyk rekomendacijos tuoj po sėkmingo projekto, po to, kai gavai gerą atsiliepimą, po darbo pabaigos – kai emocijos dar šviežios.
Dėl įgūdžių patvirtinimų (endorsements) – jie turi mažesnį svorį nei tikros rekomendacijos, bet vis tiek svarbūs. Svarbiausia – įsitikink, kad tavo top 3 įgūdžiai atspindi tai, kuo nori būti žinomas. Tuos tris LinkedIn rodo be paspaudimo, todėl jie turi būti strategiškai parinkti.
Aktyvumas platformoje – kodėl tuščias profilis neveikia
Čia daugelis žmonių daro klaidą – optimizuoja profilį ir laukia, kol kažkas atsitiks. Bet LinkedIn algoritmas labai mėgsta aktyvius vartotojus. Profiliai žmonių, kurie reguliariai publikuoja turinį, komentuoja, dalinasi – matomi daug plačiau nei tų, kurie tik skaito.
Bet tai nereiškia, kad reikia kasdien kažką rašyti. Kokybė čia svarbesnė už kiekybę. Vienas tikrai geras įrašas per savaitę duos daugiau nei septyni vidutiniški. Ką rašyti? Tai, ką žinai geriau nei dauguma – savo srities patirtis, pamokos iš projektų, nuomonė apie industrijoje vykstančius pokyčius, praktiniai patarimai.
Komentarai yra neįvertintas įrankis. Jei komentuoji žinomų žmonių savo srityje įrašus – ir komentuoji prasmingai, ne tik „Puikus įrašas!” – tavo profilis matomas visiems, kas seka tą žmogų. Tai nemokama reklama tavo profiliu.
Ryšių tinklas taip pat svarbus. LinkedIn algoritmas labiau rodo turinį ir profilius žmonėms, kurie yra 2-ojo ryšio laipsnio (draugo draugas). Todėl verta aktyviai plėsti tinklą – bet ne atsitiktinai, o strategiškai. Jungtis su žmonėmis iš savo srities, potencialiais klientais, kolegomis iš industrijų renginių.
Kai profilis pagaliau veikia – ką daryti toliau
Profilio optimizavimas nėra vienkartinis projektas. Tai nuolatinis procesas, nes ir tu keičiesi, ir platforma keičiasi, ir rinka keičiasi. Rekomenduočiau kartą per ketvirtį peržiūrėti profilį ir atnaujinti – pridėti naujus pasiekimus, patikrinti, ar raktažodžiai vis dar aktualūs, ar nuotrauka vis dar reprezentatyvi.
LinkedIn taip pat turi nemokamą įrankį – „Profile Strength” indikatorių, kuris rodo, kiek profilis užpildytas. Tikslas yra „All-Star” lygis, nes LinkedIn teigimu, tokie profiliai sulaukia iki 40 kartų daugiau galimybių. Tam reikia: nuotraukos, antraštės, vietos, pramonės šakos, dabartinės pareigybės, išsilavinimo, bent 5 įgūdžių ir bent 50 ryšių.
Jei naudoji LinkedIn aktyviai ieškodamas darbo, įjunk „Open to Work” funkciją – galima nustatyti, kad tai matytų tik rekruteriai, o ne visi. Tai siunčia signalą ir padidina tikimybę, kad tave suras.
Galiausiai – LinkedIn Premium. Ar verta mokėti? Jei aktyviai ieškai darbo arba aktyviai generuoji klientus, atsakymas dažniausiai taip. InMail žinutės, galimybė matyti, kas peržiūrėjo profilį, ir išsamesnė paieška – tai realūs privalumai. Bet jei LinkedIn naudoji pasyviai, nemokama versija yra visiškai pakankama.
Svarbiausia suprasti – LinkedIn profilis yra investicija. Kiekvieną valandą, praleistą jį tobulinant, gali atsigrąžinti dešimtimis kartų: geresnio darbo pasiūlymu, nauju klientu, partnerystės galimybe. Ir skirtingai nei CV, kurį siunti ir lauki, LinkedIn profilis dirba už tave 24 valandas per parą – jei, žinoma, yra tinkamai sukonstruotas.
