Kas tai per daiktas ir kodėl apie tai verta kalbėti
„YouTube Premium” egzistuoja jau gerą laiką, bet kaskart kai kas nors užsimena apie šį mokamą planą, pokalbis neišvengiamai nukrypsta į tą pačią vietą: „Kodėl turėčiau mokėti už kažką, ką galiu gauti nemokamai?” Ir iš tiesų – klausimas teisingas. Bet atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„YouTube” yra viena iš tų platformų, kurias naudojame tiek daug, kad jos tiesiog tapo fono dalimi. Kaip internetas. Kaip elektra. Tiesiog yra ir tiek. Bet kai platforma pradeda agresyviau stumti reklamas – o pastaraisiais metais ji tai daro labai aktyviai – staiga pradedi galvoti, ar galbūt tas mėnesinis mokestis nėra toks beprasmis.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ką iš tikrųjų gauni mokėdamas už „YouTube Premium”, ar tai apsimoka skirtingoms žmonių grupėms, ir ką daryti, jei nori apsispręsti protingai, o ne impulsyviai.
Ką gauni už tuos pinigus
Pradėkime nuo pagrindų. „YouTube Premium” Lietuvoje šiuo metu kainuoja apie 6,99 EUR per mėnesį individualiam planui (kainos gali keistis, tad verta pasitikrinti). Šeimos planas – brangiau, bet leidžia prijungti iki 5 žmonių, kas gali reikšmingai sumažinti kainą vienam nariui.
Už tą sumą gauni:
- Reklamų nebuvimą – ir tai ne tik „YouTube” svetainėje, bet ir „YouTube Music”, „YouTube Kids” bei „YouTube TV” (jei naudoji)
- Foninį atkūrimą – vaizdo įrašas groja net kai telefonas užrakintas arba perjungi į kitą programėlę
- Atsisiuntimą žiūrėjimui be interneto – galima atsisiųsti vaizdo įrašus ir žiūrėti lėktuve ar metro
- „YouTube Music Premium” – įeina į paketą, tai iš esmės atskira muzikos srautinio perdavimo paslauga
- „YouTube Originals” – nors šis turinys dabar dažniausiai prieinamas ir nemokamai, kai kurie ekskluzyvai vis dar lieka
Teoriškai skamba neblogai. Bet teorija ir praktika – skirtingi dalykai.
Reklamos problema – ji tikrai tapo blogesnė
Jei naudoji „YouTube” reguliariai ir dar neturi jokio reklamos blokavimo sprendimo, tikriausiai pastebėjai, kad per pastaruosius dvejus trejus metus reklamos tapo agresyvesnės. Ir tai nėra tavo vaizduotė.
„Google” aktyviai kovoja su reklamos blokatoriais. 2023 metais jie pradėjo masiškai blokuoti naršykles, kuriose aptikdavo „uBlock Origin” ar panašius įrankius. Kai kuriems vartotojams rodydavo pranešimą, kad po trijų vaizdo įrašų nebegalės žiūrėti turinio, kol neišjungs blokuotojo arba neįsigis „Premium”. Tai buvo gana ciniškas žingsnis, bet ir gana efektyvus.
Šiandien situacija tokia: jei naudoji „Chrome” naršyklę ir neturi jokio blokuotojo, gali susidurti su:
- Dviem reklamos vaizdo įrašais prieš pagrindinį turinį (abu nepraleistini pirmas 5 sekundes)
- Viduryje vaizdo įrašo iššokančiomis reklamomis kas 8-10 minučių
- Banerinėmis reklamomis pačiame vaizdo įraše apačioje
- Reklamomis šoninėje juostoje
Jei žiūri 2-3 valandas per dieną, tai gali reikšti 15-20 minučių praleistų žiūrint reklamas. Per mėnesį – virš 7 valandų. Ar tavo laikas vertas 7 eurų? Tai jau filosofinis klausimas.
Praktinis patarimas: Jei naudoji „Firefox”, „uBlock Origin” vis dar veikia puikiai ir „Google” kol kas negali jo blokuoti taip efektyviai kaip „Manifest V2″ pagrindu veikiančiuose „Chrome” plėtiniuose. Tai nemokama alternatyva, kurią verta žinoti.
Foninis atkūrimas – nepastebima, bet labai svarbi funkcija
Čia yra ta vieta, kur „YouTube Premium” tikrai šviečia, ir čia yra ta funkcija, dėl kurios daugelis žmonių iš tikrųjų moka. Ne dėl reklamų. Dėl fono.
Pagalvok apie tai: kiek kartų klausei „YouTube” kaip muzikos ar podcast’ų platformos? Paleidi vaizdo įrašą, įsidedi telefoną į kišenę ir eini. Bet tada telefonas užsirakina ir… muzika sustoja. Arba perjungi į „WhatsApp” atsakyti į žinutę ir vėl – tyla.
Su „Premium” to nėra. Vaizdo įrašas groja fone kaip bet kuri kita muzikos programėlė. Tai skamba kaip smulkmena, bet kai prie to pripranti – nebegali be to gyventi. Ypač jei „YouTube” naudoji kaip alternatyvą „Spotify” ar „Apple Music”.
Beje, čia yra vienas niuansas, kurį daugelis žmonių nežino: „Android” sistemoje yra būdų gauti foninį atkūrimą ir be „Premium”. Galima naudoti „YouTube Vanced” (nors jis oficialiai nutrauktas) arba jo įpėdinį „ReVanced” – tai modifikuota „YouTube” versija, kuri suteikia foninį atkūrimą ir blokuoja reklamas. Tai techniškai pažangesnė alternatyva, reikalaujanti šiek tiek pastangų įdiegti, bet ji veikia. „iOS” sistemoje tokios galimybės yra labai ribotos dėl „Apple” ekosistemos uždarumo.
„YouTube Music” – ar tai pridėtinė vertė ar papildomas balastas
„YouTube Premium” pakete yra „YouTube Music Premium”. Teoriškai tai turėtų būti didelis privalumas – gauni dvi paslaugas už vienos kainą. Bet praktikoje situacija sudėtingesnė.
„YouTube Music” turi vieną didžiulį pranašumą prieš „Spotify” ar „Apple Music”: jo biblioteka yra milžiniška. Jei ieškai retų įrašų, live versijų, remixų ar kažko, ko nėra kitose platformose – „YouTube Music” dažnai turi. Tai dėl to, kad ji tiesiogiai semiasi iš „YouTube” turinio.
Tačiau yra ir minusų:
- Algoritmas ir rekomendacijos vis dar atsilieka nuo „Spotify”
- Sąsaja nėra tokia intuityvi
- Podcast’ų integracija yra, bet ne tokia sklandi
- Kai kuriose šalyse katalogas mažesnis nei konkurentų
Jei jau moki už „Spotify” ir esi patenkintas – „YouTube Music” tau tikriausiai nereikalingas. Bet jei ieškai muzikos platformos ir dar neturi, tai gali būti geras argumentas rinktis „YouTube Premium” vietoj atskiro „Spotify” plano, nes kainų skirtumas nėra milžiniškas.
Konkreti rekomendacija: Išbandyk „YouTube Music” nemokamą bandomąjį laikotarpį atskirai (jei dar nesinaudojai). Jei po savaitės vis dar grįžti į „Spotify” – tai tau ne tas produktas.
Kas tikrai gauna naudos ir kas moka veltui
Čia reikia būti sąžiningam. „YouTube Premium” nėra universalus sprendimas visiems. Pabandykime išskaidyti, kam tai tikrai apsimoka.
Verta mokėti, jei:
- Žiūri „YouTube” daugiau nei valandą per dieną reguliariai
- Naudoji „iPhone” ir nori fono atkūrimo (nėra gerų alternatyvų)
- Turi šeimą ar draugų grupę, su kuria gali dalintis šeimos planu – tada kaina vienam žmogui gali nusileisti iki 2-3 EUR
- Daug keliauji ir nori atsisiųsti turinį žiūrėjimui be interneto
- Nesinaudoji jokia muzikos srautinio perdavimo paslauga ir nori viską turėti vienoje vietoje
Greičiausiai neverta, jei:
- Naudoji „Firefox” su „uBlock Origin” ir esi patenkintas
- Žiūri „YouTube” retai – kelis kartus per savaitę po 15-20 minučių
- Jau moki už „Spotify” ir neketini jo atsisakyti
- Naudoji „Android” ir esi pasiruošęs įdiegti „ReVanced”
Taip pat verta paminėti studentų planą – kai kuriose šalyse „YouTube Premium” siūlo nuolaidą su galiojančiu studento el. paštu. Lietuvoje ši galimybė ne visada prieinama, bet verta pasitikrinti.
Alternatyvos, apie kurias „Google” nenori, kad žinotum
Gerai, pakalbėkime atvirai apie tai, ką galima daryti, jei nenori mokėti, bet ir nebenori kentėti reklamų.
„uBlock Origin” + „Firefox” – tai tikriausiai geriausia nemokama kombinacija šiuo metu. „Firefox” neleidžia „Google” blokuoti plėtinių taip, kaip tai daroma „Chrome” aplinkoje. „uBlock Origin” yra atviro kodo, aktyviai palaikomas ir blokuoja ne tik reklamas, bet ir sekimo skriptus. Tai ne tik patogiau – tai ir privatesnė naršymo patirtis.
„ReVanced” (Android) – kaip minėjau, tai modifikuota „YouTube” programėlė. Reikia šiek tiek techninio raštingumo ją įdiegti (reikia įdiegti „ReVanced Manager” programėlę ir atlikti kelis žingsnius), bet rezultatas – „YouTube” be reklamų su fono atkūrimu. Nemokama. Oficialiai tai pažeidžia „YouTube” naudojimo sąlygas, tad tai kiekvieno asmeninis sprendimas.
„Brave” naršyklė – turi integruotą reklamos blokatorių, veikia tiek kompiuteryje, tiek telefone. Mobiliojoje versijoje gali žiūrėti „YouTube” naršyklėje be reklamų. Fono atkūrimas ne visada veikia sklandžiai, bet reklamos – blokuojamos.
„Invidious” – tai alternatyvus „YouTube” frontend’as, veikiantis kaip tarpininkas. Galima žiūrėti „YouTube” turinį be reklamų ir be sekimo. Techniškai sudėtingesnis sprendimas, bet egzistuoja viešų instancijų, kurias gali naudoti be jokio diegimo.
Svarbu suprasti: šios alternatyvos egzistuoja ir veikia, bet jos reikalauja šiek tiek daugiau pastangų nei tiesiog sumokėti. Jei laikas tau vertingesnis nei pinigai – „Premium” gali būti paprasčiausias sprendimas.
Ar tai apsimoka – galutinis skaičiavimas ir ką su tuo daryti
Grįžkime prie esmės. „YouTube Premium” yra geras produktas. Tai nėra apgavystė, tai nėra bereikalingas mokestis. Bet tai nėra ir būtinybė kiekvienam.
Jei esi „iPhone” naudotojas, žiūri „YouTube” kasdien, nesinaudoji jokia muzikos platforma ir vertini paprastumą – mokėk. 7 eurų per mėnesį už tai, kad neprarastum laiko reklamoms ir galėtum klausyti muzikos fone, yra pagrįsta kaina. Ypač jei sugebi įtraukti dar vieną ar du šeimos narius į šeimos planą.
Jei esi „Android” naudotojas, šiek tiek techniškai išprusęs ir nebijai pabandyti „ReVanced” – galite sutaupyti tuos 7 eurus kas mėnesį. Per metus tai 84 eurai. Neblogas taupymas.
Jei naudoji kompiuterį ir „Firefox” su „uBlock Origin” – tau „Premium” tikriausiai nereikalingas. Nebent labai nori palaikyti kūrėjus finansiškai per platformą (nors tiesioginis paramos kūrėjams kanalas – „Super Thanks” ar „Patreon” – gali būti efektyvesnis).
Vienas dalykas, kurį rekomenduočiau visiems: išbandyk nemokamą bandomąjį laikotarpį, jei dar nesinaudojai. „Google” dažnai siūlo 1-3 mėnesius nemokamai naujiems naudotojams. Per tą laiką suprasi, ar ta reklamos nebuvimo ramybė ir fono atkūrimas tau iš tikrųjų reikalingi, ar po savaitės net nepastebėsi skirtumo. Tai geriau nei spręsti teoriškai.
Technologijų pasaulyje retai yra universalių atsakymų. „YouTube Premium” – ne išimtis. Tai įrankis, ir kaip kiekvienas įrankis – jis naudingas tiems, kam reikalingas, ir bereikalingas tiems, kam ne. Svarbiausia – žinoti, į kurią grupę pats priklausai.
