Jei prieš penkerius metus paklaustum bet kurio pradedančio youtuberio, kas svarbiau – kamera ar mikrofonas, dauguma be dvejonių atsakytų „kamera”. Šiandien situacija apsivertusi aukštyn kojomis. Žiūrovai atleidžia prastą vaizdą, bet vos išgirdę traškantį ar duslų garsą, uždaro video per kelias sekundes. Garsas tapo tuo faktoriumi, kuris nulemia, ar žmogus liks žiūrėti, ar spragtelės į kitą turinį.
Kalbėdamas su turinio kūrėjais – ir pradedančiais, ir tais, kurie jau turi šimtus tūkstančių prenumeratorių – vis girdžiu tą pačią istoriją: pirmus kelis mėnesius filmuoja su telefono ar nešiojamo kompiuterio mikrofonu, o tada supranta, kad garso kokybė yra ta siena, kuri neleidžia turiniui augti. Šiame straipsnyje pabandysiu išdėstyti, kaip pasirinkti mikrofoną, neišleidžiant visų santaupų, ir kokių klaidų verta vengti.
Kodėl garsas svarbesnis nei manote
Žmogaus akis toleruoja daug netobulumų – šiek tiek prastą apšvietimą, nelabai stabilų kadrą, net pikselizuotą vaizdą. Tačiau ausis yra kur kas jautresnė nešvariam signalui. Tai susiję su tuo, kaip smegenys apdoroja informaciją: vizualinius trukdžius galime „užfiltruoti” pasąmoningai, o garso trikdžiai sukelia tiesioginį diskomfortą, kurio negalime ignoruoti.
YouTube algoritmas taip pat netiesiogiai baudžia už prastą garsą – jei žiūrovai masiškai palieka video per pirmas 10-15 sekundžių, tai signalizuoja platformai, kad turinys neverta rodyti plačiau. O būtent tose pirmose sekundėse dažniausiai ir išryškėja garso problemos – traškesys, aidas, per tylus balsas ar fonas.
Verta prisiminti ir tai, kad garsas kuria pasitikėjimą. Podcast’ų klausytojai, kurie girdi profesionaliai skambantį balsą, pasąmoningai suvokia kalbėtoją kaip kompetentingesnį. Tai psichologinis efektas, kurį naudoja radijo ir televizijos profesionalai jau dešimtmečius, o dabar jis tapo aktualus ir YouTube, TikTok bei podcast’ų kūrėjams.
Mikrofonų tipai ir kada kurį naudoti
Prieš perkant bet ką, verta suprasti pagrindinius mikrofonų tipus, nes kiekvienas jų tinka skirtingoms situacijoms.
Dinaminiai mikrofonai yra atsparūs triukšmui ir puikiai tinka aplinkoms, kur negalima kontroliuoti akustikos – pavyzdžiui, jei filmuojate kambaryje be garso izoliacijos arba pobūvyje. Jie mažiau jautrūs fono garsams, todėl užfiksuoja tik tai, kas yra arti mikrofono. Klasikinis pavyzdys – Shure SM7B, kurį naudoja daugybė podcast’erių ir streamerių.
Kondensatoriniai mikrofonai yra jautresni ir fiksuoja platesnį dažnių spektrą, todėl skamba „prabangiau”, tačiau kartu pagauna ir visus aplinkos garsus – ventiliatoriaus ūžesį, gatvės triukšmą, net klaviatūros paspaudimus. Jei filmuojate garso izoliuotoje patalpoje arba bent jau tylioje aplinkoje, kondensatorinis mikrofonas duos aiškiai geresnį rezultatą.
Lavalier (segami) mikrofonai yra būtini tiems, kurie juda kadre – vlogeriai, mokymo video kūrėjai, tie, kurie filmuoja interviu gatvėje. Jie mažai pastebimi vaizde ir leidžia laisvai judėti, bet garso kokybė paprastai prastesnė nei stacionaraus mikrofono.
Shotgun mikrofonai naudojami, kai reikia užfiksuoti garsą iš tam tikros krypties, ignoruojant šalutinį triukšmą – tai populiaru filmuojant video su kamera, kai mikrofonas montuojamas ant „hot shoe”.
USB ar XLR – amžinas klausimas
Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas priklauso nuo to, kiek esate pasiruošę investuoti laiko ir pinigų.
USB mikrofonai jungiami tiesiai į kompiuterį ir veikia „plug and play” principu. Jums nereikia jokios papildomos įrangos – nei garso plokštės, nei mikšerio. Tai puikus pasirinkimas pradedantiems, nes rezultatas gaunamas beveik iš karto. Populiarūs modeliai kaip Blue Yeti ar Rode NT-USB Mini per pastaruosius metus tapo standartu daugeliui streamerių ir podcast’erių, kurie tiesiog nori pradėti filmuoti be papildomos galvos skausmo.
XLR mikrofonai reikalauja papildomos garso plokštės (audio interface) arba mikšerio, tačiau suteikia daugiau lankstumo – galite reguliuoti stiprinimą (gain), pridėti efektus, jungti kelis mikrofonus vienu metu. Ilgainiui XLR sistema yra pigesnė plėsti, nes perkant naują mikrofoną nereikia keisti visos sistemos – pakanka pakeisti patį mikrofoną, o interface lieka tas pats.
Praktinis patarimas: jei ketinate kurti turinį rimtai ilgesniam laikui – kurkite podcast’ą, turėsite svečių, planuojate augti profesionaliai – verta iš karto investuoti į XLR sistemą su nebrangiu interface, pavyzdžiui, Focusrite Scarlett Solo. Jei tiesiog norite pradėti ir pasitikrinti, ar turinio kūrimas jums apskritai patinka, USB mikrofonas bus protingesnis pasirinkimas.
Kambario akustika – nematoma, bet lemianti detalė
Čia slypi klaida, kurią padaro devyni iš dešimties pradedančių kūrėjų – jie perka brangų mikrofoną, bet filmuoja kambaryje su plikomis sienomis, stiklinėmis lentynomis ir kietomis grindimis. Rezultatas – garsas su aidu, kuris skamba taip, tarsi kalbėtum vonios kambaryje.
Geras mikrofonas negali išspręsti blogos akustikos problemos – jis tiesiog užfiksuos tą aidą dar tiksliau. Todėl prieš perkant brangią įrangą, verta pagalvoti apie patalpą:
- Kilimai ant grindų sumažina garso atsimušimą
- Užuolaidos ar minkšti baldai absorbuoja garsą geriau nei plikos sienos
- Akustinės putos (foam panels) nebrangios ir lengvai pritvirtinamos, jei norite profesionalesnio sprendimo
- Net paprasčiausia lova su patalyne kambaryje gali žymiai pagerinti akustiką
Yra ir toks paprastas triukas – pasistatyti „garso spąstus” iš pagalvių aplink filmavimo vietą arba filmuoti mažesnėje, prikrautoje patalpoje, o ne dideliame tuščiame kambaryje. Kuo daugiau minkštų paviršių aplink, tuo mažiau aido.
Populiariausi mikrofonai skirtingiems biudžetams
Rinka pilna pasiūlymų, tad pabandysiu suskirstyti pagal biudžetą, kad būtų lengviau orientuotis.
Iki 50 eurų: Fifine K669 arba panašūs USB mikrofonai – nestebuklingas garsas, bet žymiai geriau nei įmontuotas kompiuterio mikrofonas. Tinka tiems, kurie tik bando save turinio kūrime.
50-150 eurų: Rode NT-USB Mini, Blue Yeti Nano, HyperX QuadCast S. Ši kategorija yra ta „saldžioji vieta” daugumai YouTuberių ir streamerių – kokybė jau tikrai profesionali, bet kaina nesugriauna biudžeto.
150-400 eurų: Shure MV7 (hibridinis USB/XLR modelis, kuris tapo itin populiarus tarp podcast’erių dėl universalumo), Rode PodMic, Audio-Technica AT2020. Šiame diapazone galima gauti tikrai studijinę kokybę.
400+ eurų: Shure SM7B (klasika, kurią naudoja daugybė žinomų podcast’erių, tarp jų ir Joe Rogan), Neumann TLM 102. Šiuos mikrofonus verta pirkti, kai jau turite aiškų supratimą, ko norite, ir garso izoliuotą aplinką, kurioje jų potencialas atsiskleis pilnai.
Dažniausios klaidos, kurių verta vengti
Per metus bendraudamas su turinio kūrėjais pastebėjau tam tikrus pasikartojančius scenarijus, kurie gadina net gerą įrangą.
Pirma klaida – per didelis atstumas nuo mikrofono. Daugelis pastato mikrofoną per toli nuo burnos, bandydami, kad jis nesimatytų kadre arba nesijaustų „nepatogiai”. Rezultatas – tylus, tuščias garsas, kurį tenka stipriai stiprinti postprodukcijoje, o kartu stiprinamas ir foninis triukšmas. Optimalus atstumas – 10-20 centimetrų nuo burnos, priklausomai nuo mikrofono tipo.
Antra klaida – pop filtro nenaudojimas. Tie garsūs „p” ir „b” garsai, kurie sukuria oro pliūpsnį, sugadina įrašą net ir su brangiausiu mikrofonu. Pop filtras kainuoja vos kelis eurus, bet išsprendžia problemą visiškai.
Trečia klaida – neteisingas gain (stiprinimo) nustatymas. Per didelis gain sukuria triukšmą ir traškesį, per mažas – reikalauja stiprinti garsą vėliau, o tai irgi didina foninį triukšmą. Reikia rasti balansą, kai signalas ryškus, bet nesukelia clipping’o (iškraipymo, kai signalas viršija maksimalų lygį).
Ketvirta klaida – ignoruojami foniniai garsai, kurių žmogus nebepastebi po tam tikro laiko, bet mikrofonas juos girdi puikiai. Ventiliatoriai, oro kondicionieriai, šaldytuvai kitame kambaryje, gatvės triukšmas – visa tai sukaupia foninį šurmulį, kurį reikėtų pašalinti prieš pradedant filmuoti, o ne bandyti taisyti postprodukcijoje.
Programinė įranga ir garso apdorojimas – paskutinis štrichas
Net puikus mikrofonas gali skambėti dar geriau, jei žinote, kaip apdoroti įrašytą garsą. Nemokamos programos kaip Audacity leidžia atlikti pagrindinius veiksmus – triukšmo mažinimą (noise reduction), kompresiją (kad garsas skambėtų tolygiau), EQ (dažnių koregavimą).
Jei filmuojate su Adobe Premiere ar DaVinci Resolve, abu turi integruotus garso apdorojimo įrankius, kurie leidžia išvalyti garsą be papildomų programų. Populiarūs plugin’ai kaip iZotope RX turi galingus triukšmo šalinimo algoritmus, kurie beveik magiškai pašalina foninį triukšmą, tačiau kainuoja nemažai – verta rinktis, kai jau esate tikri, kad turinio kūrimas taps nuolatiniu užsiėmimu.
Vienas praktiškas patarimas – visada įrašykite kelias sekundes „tylos” prieš pradedant kalbėti. Ši „room tone” įrašo dalis leidžia programai atpažinti, koks yra foninis triukšmas, ir jį efektyviau pašalinti visame įraše.
Vietoj išvadų – ką iš tikrųjų reikia įsidėmėti
Jei liktų tik vienas patarimas visame šiame straipsnyje, jis būtų toks – pradėkite nuo to, kas prieinama, bet investuokite į akustiką anksčiau nei į patį mikrofoną. Net vidutiniškas mikrofonas geroje, tylioje, akustiškai apgalvotoje patalpoje skambės geriau nei brangus mikrofonas kambaryje, kuris skamba kaip vonia.
Antras dalykas, kurį verta prisiminti – nėra universalaus atsakymo, koks mikrofonas „geriausias”. Viskas priklauso nuo jūsų turinio formato, aplinkos ir biudžeto. Podcast’ų kūrėjui, sėdinčiam stacionariai prieš mikrofoną, tiks visiškai kitoks sprendimas nei vlogeriui, kuris juda gatvėje su kamera rankoje.
Nesivaikykite technikos dėl pačios technikos – geriausias mikrofonas yra tas, kurį iš tikrųjų naudosite reguliariai ir su kuriuo jausitės patogiai. Daug turinio kūrėjų nusiperka brangiausią įrangą, bet niekada neišnaudoja jos potencialo, nes nesuprato, kaip ją teisingai nustatyti.
Ir galiausiai – prieš perkant bet kokį naują mikrofoną, paklauskite savęs: ar problema tikrai yra pati įranga, ar galbūt tai kambario akustika, netinkamas atstumas ar tiesiog gain nustatymai? Dažnai atsakymas nustebina – nereikia leisti šimtų eurų, kai užtenka pakeisti filmavimo vietą arba tiesiog priartėti prie mikrofono per kelis centimetrus.
