Prieš gerą dešimtmetį, kai kas nors Vilniuje paminėdavo žodį „startuolis”, dažniausiai sekdavo skeptiškas žvilgsnis arba klausimas „o kada pradėsi normalų darbą?”. Šiandien situacija visiškai kitokia – Lietuva tapo vienu iš tų mažų, bet triukšmingų žaidėjų Europos technologijų žemėlapyje, kurį verta stebėti. Nasdaq Vilnius biržoje kotiruojamos technologijų kompanijos, „vienaragiai” tokie kaip Vinted ar Nord Security, ir dešimtys akceleratorių, kurie kasmet išspjauna naujas komandas – visa tai rodo, kad kažkas čia veikia teisingai.
Kodėl būtent Lietuva, o ne, tarkim, Latvija ar Estija?
Sąžiningai kalbant, Baltijos šalys viena kitai konkuruoja gana aršiai šioje srityje, ir kiekviena turi savo stipriąsias puses. Estija turi e-Residency ir Skype legendą, kuri iki šiol traukia investuotojų dėmesį. Lietuva gi pasistatė savo strategiją ant kelių ramsčių – fintech reguliavimo, palyginti pigios, bet kvalifikuotos darbo jėgos ir gan aktyvios valstybės paramos per įvairias programas.
Lietuvos bankas jau seniai suprato, kad fintech licencijų išdavimas gali tapti realiu konkurenciniu pranašumu. Kai Brexit pradėjo kelti neaiškumą Londono finansų sektoriuje, dešimtys kompanijų pradėjo ieškoti alternatyvių vietų ES viduje – ir Lietuva pasiūlė greitesnį, mažiau biurokratinį kelią gauti elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos licenciją nei dauguma kitų šalių. Rezultatas – šiandien čia veikia šimtai fintech kompanijų, o Vilnius kartais vadinamas neoficialia fintech sostine regione.
Kur sukasi pinigai ir kas juos duoda
Kalbant apie investicijas, reikia suprasti vieną dalyką – Lietuvos rinka pati savaime maža. Nė vienas rimtas startuolis nesitiki užsidirbti tik iš vietinių vartotojų, todėl visos ambicingos komandos iš karto galvoja globaliai. Tai, beje, yra ir privalumas, ir iššūkis vienu metu.
Vietiniai rizikos kapitalo fondai, tokie kaip Practica Capital, Contrarian Ventures ar Firstpick, investuoja į ankstyvos stadijos projektus, bet didesnius raundus dažniausiai užpildo užsienio fondai – skandinaviški, vokiški, kartais net amerikietiški. INVEGA, valstybinė institucija, taip pat prisideda per įvairias garantijų ir bendro finansavimo priemones, nors biurokratijos ten vis dar pakankamai, kad kai kurie steigėjai nusprendžia tiesiog jos vengti.
Įdomu tai, kad pastaraisiais metais atsirado ir „grąžos efektas” – žmonės, kurie anksčiau sukūrė sėkmingus projektus (pavyzdžiui, Vinted įkūrėjai ar buvę TransferWise/Wise darbuotojai), dabar patys tapo angelais investuotojais arba kuria naujus fondus. Tai natūralus ciklas, kurį matėme Silicio slėnyje dešimtmečiais anksčiau, ir dabar jis pradeda veikti čia.
Vinted efektas – kaip vienas sėkmės atvejis pakeitė visą naratyvą
Reikia pripažinti – be Vinted istorijos šis straipsnis atrodytų kitaip. Drabužių perpardavimo platforma, prasidėjusi kaip paprastas Milda Mitkutės ir Justo Janausko projektas Vilniaus bendrabučio kambaryje, išaugo į vieną vertingiausių Europos startuolių, pasiekusią kelių milijardų eurų vertinimą.
Kodėl tai svarbu ne tik pačiai kompanijai? Todėl, kad Vinted tapo tuo įrodymu, kurio reikėjo visai ekosistemai – jei tai įmanoma iš Vilniaus, galima ir kitiems. Šimtai buvusių Vinted darbuotojų šiandien dirba kituose startuoliuose arba patys kuria naujus projektus, nešdamiesi patirtį ir kontaktus. Tai vadinama „PayPal mafijos” efektu (pagal analogiją su PayPal alumnais, kurie vėliau sukūrė Tesla, LinkedIn, YouTube), ir Lietuvoje jis pradeda kartotis mažesniu mastu, bet tikrai apčiuopiamai.
Nord Security ir kibernetinio saugumo niša
Kita svarbi kryptis – kibernetinis saugumas. NordVPN, o vėliau ir visa Nord Security grupė (NordPass, NordLocker ir kiti produktai), parodė, kad Lietuva gali kurti ne tik vartotojiškus produktus, bet ir techniškai sudėtingus sprendimus, konkuruojančius pasauliniu mastu su tokiais gigantais kaip ExpressVPN ar Norton.
Šis sektorius traukia specifinę talentų grupę – programuotojus, kurie domisi tinklų saugumu, kriptografija, infrastruktūros optimizavimu. Ir čia matosi antra svarbi Lietuvos stiprybė: pakankamai stiprus techninis švietimas. Vilniaus universitetas, VU MIF fakultetas, KTU – šios institucijos jau seniai ruošia specialistus, kurie po studijų neišvyksta dirbti į Berlyną ar Londoną, o lieka arba grįžta po kelerių metų su tarptautine patirtimi.
Akceleratoriai, bendradarbystės erdvės ir bendruomenės jausmas
Jei nori suprasti, kaip realiai atrodo kasdienis startuolio gyvenimas Vilniuje, verta paminėti tokias vietas kaip Vilnius Tech Park, Rockit ar Startup Wise Guys akceleratorių programas. Šios erdvės tapo neformaliais centrais, kur susitinka steigėjai, mentoriai ir investuotojai, dalinamasi patirtimi be didelio formalumo.
Startup Wise Guys, beje, yra įdomus atvejis – iš pradžių estų projektas, dabar aktyviai veikiantis ir Vilniuje, siūlantis programas fintech, cybersecurity ir žemės ūkio technologijų (agritech) kryptimis. Tokie akceleratoriai svarbūs ne tiek dėl pinigų, kiek dėl struktūros ir tinklo – jaunam steigėjui dažnai labiau reikia žinoti, kam paskambinti, kai kažkas neveikia, nei gauti dar vieną čekį.
Bendruomenės jausmas Vilniuje, palyginti su, tarkim, Berlynu ar Londonu, yra kitokio masto – čia visi vieni kitus pažįsta, arba bent jau žino per vieną žmogų. Tai turi ir gerąją, ir blogąją pusę. Iš vienos pusės, greičiau gauni pagalbą ar rekomendaciją. Iš kitos – klaidos ir nesėkmės irgi greitai tampa žinomos visiems.
Ką visa tai reiškia tiems, kas galvoja pradėti savo
Jeigu skaitai šį straipsnį ir svarstai, ar verta bandyti kurti savo produktą Lietuvoje, štai keletas mano pastebėjimų, kurie gali praversti.
- Nepradėk nuo vietinės rinkos, jei tavo idėja gali skaluotis globaliai. Lietuvos rinka geriau tinka validacijai nei ilgalaikiam augimui. Testuok idėją čia, bet planuok iš karto kalbėti su tarptautiniais klientais.
- Pasinaudok fintech licencijavimo pranašumu, jei tavo produktas susijęs su finansais. Lietuvos banko procesas, nors ir ne idealus, vis dar greitesnis nei daugumoje ES šalių.
- Ieškok mentorystės, ne tik pinigų. Vietiniai fondai ir akceleratoriai dažnai gali pasiūlyti daugiau kontaktų nei kapitalo, ir tai realiai gali būti vertingiau ankstyvoje stadijoje.
- Neignoruok talentų iš regionų miestų. Kaunas, Klaipėda, net Šiauliai turi savo technikos universitetų absolventų, kurie kartais mieliau dirba nuotoliu nei kraustosi į Vilnių – tai gali būti pigesnis ir lojalesnis būdas surinkti komandą.
- Būk pasiruošęs, kad reputacija čia keliauja greitai. Maža bendruomenė reiškia, kad blogas elgesys su darbuotojais ar partneriais greitai taps žinomas plačiau, nei manai.
Vietoj išvados: kur šitas traukinys važiuoja toliau
Sunku nuspėti, kas nutiks per ateinančius penkerius metus, bet keletas tendencijų jau dabar aiškiai matomos. Deep tech ir dirbtinio intelekto projektai pradeda traukti vis daugiau dėmesio, ypač tie, kurie sujungia esamą fintech ir cybersecurity patirtį su naujomis AI galimybėmis. Taip pat matau, kaip vis daugiau užsienio kompanijų atidaro savo R&D centrus Vilniuje ar Kaune – ne todėl, kad čia pigu (nors ir tai vis dar tiesa, palyginus su Vakarų Europa), bet todėl, kad čia yra žmonių, kurie moka daryti darbą kokybiškai.
Vienas dalykas, kurį verta įsidėmėti visiems, sekantiems šią sceną – Lietuvos ekosistema dar tebėra pakankamai maža, kad vienas ar du dideli sėkmės atvejai gali radikaliai pakeisti visą naratyvą, kaip tai padarė Vinted. Todėl kiekvienas naujas „vienaragis” ar sėkmingas exit’as turi didesnę reikšmę nei panašus įvykis, tarkim, Vokietijoje ar Prancūzijoje, kur rinka jau prisotinta sėkmės istorijų.
Jei kažką norėtum išsinešti iš šio teksto, tegul tai būna štai kas – Lietuvos startuolių scena nebėra eksperimentas ar bandymas įrodyti, kad „ir mes galime”. Ji jau tapo realiu, veikiančiu mechanizmu su savo taisyklėmis, žaidėjais ir istorija. Klausimas, ar prisijungsi prie jos kaip steigėjas, investuotojas ar tiesiog kaip smalsus stebėtojas, priklauso tik nuo tavęs – bet ignoruoti ją tikrai nebėra prasmės.
