Kodėl soundbar apskritai verta svarstyti?
Televizoriai plonėja, o garsas juose – blogėja. Tai ne kokia naujiena, bet faktas, kurį daugelis žmonių vis dar ignoruoja, kol neatsisėda pas draugą, kuris turi normalią garso sistemą, ir nesupranta, kad visą laiką žiūrėjo filmus su garsu, kuris skamba kaip iš plastikinio kibiro. Ploni televizorių korpusai tiesiog neturi vietos normaliai akustikai – garsiakalbiai dažnai nukreipti žemyn arba atgal, o tai reiškia, kad garsas atsimuša nuo baldų ir praranda bet kokį erdvumą.
Soundbar – tai kompromisas. Ne pilna namų kino sistema su penkiais garsiakalbiais ir subwooferiu kiekviename kampe, bet kažkas, kas tikrai veikia ir tilps ant televizoriaus spintelės. Ir čia prasideda tikras galvosūkis, nes rinkoje šiuo metu yra tiek daug modelių, kad pasirinkti be jokio pasiruošimo – beveik neįmanoma.
Šiame straipsnyje pabandysiu išardyti soundbarų pasaulį taip, kad po jo turėtum aiškų supratimą, ko ieškoti, ko vengti ir kurie modeliai šiuo metu yra verti pinigų.
Kaip soundbarai iš tikrųjų veikia – be marketingo žargono
Prieš kalbant apie konkrečius modelius, verta suprasti, kaip ši technologija veikia. Soundbar iš esmės yra keletas garsiakalbių, supakuotų į vieną ilgą dėžę. Paprasčiausi modeliai turi du ar tris garsiakalbius – kairįjį, centrinį ir dešinįjį kanalus. Tai jau savaime geriau nei bet koks televizoriaus integruotas garsas.
Tačiau kai pradedi žiūrėti į aukštesnę kategoriją, atsiranda keli svarbūs dalykai:
- Atmos ir DTS:X – tai erdvinio garso formatai, kurie teoriškai turėtų sukurti garsą virš tavęs. Soundbaruose tai dažniausiai pasiekiama per garsiakalbius, nukreiptus aukštyn, kurie atspindi garsą nuo lubų. Veikia tai geriau arba blogiau priklausomai nuo lubų aukščio ir medžiagos.
- Virtualus surround – tai DSP (skaitmeninio signalo apdorojimo) triukai, kuriais soundbar bando imituoti erdvinį garsą be papildomų garsiakalbių. Rezultatai labai skiriasi – kai kurie gamintojai tai daro tikrai gerai, kiti – ne.
- Subwoofer – žemų dažnių garsiakalbis, kuris gali būti integruotas į soundbarą arba atskiras (belaidis arba laidinis). Atskiras subwoofer beveik visada skamba geriau, nes gali būti pastatytas optimalioje vietoje kambaryje.
Svarbu suprasti, kad Atmos ant soundbaro ir Atmos tikroje 5.1.2 sistemoje – tai du labai skirtingi patyriai. Soundbar versija yra geras kompromisas, bet nereikia tikėtis stebuklo.
Biudžetiniai soundbarai – kur yra riba tarp „gerai” ir „gaila pinigų”
Kalbant apie pigesnius modelius (iki 150-200 eurų), čia reikia būti apdairiam. Rinka pilna kinų gamintojų, kurie parduoda soundbarus su penkiasdešimt kanalų ir „Dolby Atmos” užrašu ant dėžutės, o realybėje tai du garsiakalbiai ir daug marketingo.
Yamaha YAS-109 – vienas iš tų modelių, kuris šioje kategorijoje laikosi jau keletą metų ir vis dar yra rekomenduojamas. Jis turi integruotą subwooferį (kas šioje kainų klasėje yra retas dalykas), Alexa palaikymą ir gana solidų garsą filmams. Trūkumas – žemieji dažniai nėra tokie gilūs kaip su atskiru subwooferiu, bet tai ir suprantama.
Sony HT-S400 – šiek tiek brangesnis, bet ateina su atskiru belaidžiu subwooferiu. Ir čia iš karto jaučiamas skirtumas. Žemieji dažniai yra realūs, o ne imituoti. Garsas filmams – tikrai geras. Muzikai – vidutinis, bet soundbarai apskritai nėra muzikos klausymosi įrenginiai.
Praktinis patarimas: jei biudžetas iki 150 eurų, geriau palaukti ir sutaupyti dar šiek tiek. Tikrai geras soundbar prasideda nuo 200-250 eurų ribos. Žemiau to – arba kompromisai, arba labai specifiniai poreikiai (mažas kambarys, paprastas naudojimas).
Vidutinė kategorija – čia prasideda tikras malonumas
200-500 eurų segmentas yra tas, kur dauguma žmonių turėtų ieškoti. Čia jau gauni realią vertę už pinigus, ir skirtumas nuo televizoriaus garso yra dramatiškas.
Samsung HW-Q600C – solidus pasirinkimas tiems, kurie turi Samsung televizorių. Q-Symphony technologija leidžia televizoriui ir soundbarui veikti kartu, naudojant televizoriaus garsiakalbius kaip papildomus kanalus. Tai skamba keistai, bet veikia. Garsas tampa erdvesnis, ir tai nereikalauja jokių papildomų garsiakalbių.
Sonos Beam Gen 2 – čia jau kita liga. Sonos ekosistema yra viena iš tų dalykų, kurie arba tau labai patinka, arba visiškai nedomina. Jei jau turi Sonos garsiakalbių namuose, Beam yra akivaizdus pasirinkimas. Garsas yra tikrai geras, Atmos palaikymas veikia, o valdymas per programėlę – intuityvus. Trūkumas – kaina. Už tuos pačius pinigus galima rasti soundbarą su geresniais techniniais parametrais, bet Sonos parduoda ekosistemą ir patogumą.
LG S75Q – šis modelis dažnai lieka šešėlyje, bet nepagrįstai. Jis turi tikrą 3.1.2 konfigūraciją su aukštyn nukreiptais garsiakalbiais, ir Atmos čia veikia pastebimai geriau nei daugelyje konkurentų. Žemieji dažniai su komplektuojamu subwooferiu – tikrai geri.
Premium segmentas – kada tai turi prasmę
Virš 500 eurų prasideda soundbarai, kurie rimtai konkuruoja su atskiromis garso sistemomis. Ir čia reikia savęs paklausti – ar tikrai to reikia?
Sony HT-A7000 – tai vienas iš tų soundbarų, kuris bando padaryti viską. 7.1.2 kanalai, Atmos, DTS:X, integruoti aukštyn nukreipti garsiakalbiai, du integruoti subwooferiai. Garsas yra tikrai įspūdingas, ypač filmams su daug efektų. Bet kaina – apie 800-900 eurų – yra rimtas argumentas prieš.
Bose Smart Soundbar 900 – Bose visada buvo apie tai, kaip iš mažo daikto išspausti kuo daugiau garso. Šis modelis nėra išimtis. Jis nėra didžiausias, bet garsas yra labai subalansuotas. Bose PhaseGuide technologija sukuria tikrai platų garso vaizdą. Trūkumas – nėra subwooferio komplekte, o jis kainuoja papildomai.
Devialet Dione – tai jau visiškai kita kategorija. Prancūzų kompanija, žinoma dėl savo aukščiausios klasės stiprintuvų, sukūrė soundbarą, kuris skamba kaip tikra hi-fi sistema. Integruotas subwooferis su unikaliu push-push dizainu, kuris eliminuoja vibracijas. Kaina – virš 1500 eurų. Tai jau ne kompromisas, tai tikras garso instrumentas. Bet reikia būti sąžiningam – 99% žmonių šio lygio soundbaro nereikia.
Praktinė rekomendacija: jei galvoji apie soundbarą virš 700 eurų, rimtai apsvarstyk alternatyvą – atskira 5.1 sistema su AV resyveriu. Už tuos pačius pinigus garso kokybė bus geresnė, lankstumas – didesnis, o atnaujinimo galimybės – platesnės.
Techniniai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį perkant
Marketingo lapeliai pilni skaičių ir akronimų, kurie dažnai nieko nesako apie realią garso kokybę. Štai ką tikrai verta tikrinti:
Ryšio galimybės – HDMI eARC yra būtinas dalykas 2024 metais. Tai leidžia perduoti aukštos kokybės garso formatus (Atmos, DTS:X) iš televizoriaus į soundbarą per vieną kabelį. Jei soundbar turi tik optinį įėjimą, tai rimtas apribojimas – per optinį kabelį Atmos nepereina pilna forma.
Kanalų konfigūracija – skaičiai kaip 3.1, 5.1.2, 7.1.4 reiškia: pirmasis skaičius – horizontalūs kanalai, antrasis – subwooferiai, trečiasis – aukštyn nukreipti kanalai. Kuo daugiau kanalų, tuo teoriškai erdvesnis garsas. Bet praktika ne visada atitinka teoriją.
Codec palaikymas – Dolby Atmos ir DTS:X yra standartai, kurių reikia ieškoti. Taip pat verta patikrinti, ar soundbar palaiko Dolby TrueHD ir DTS-HD Master Audio – tai lossless formatai, kurie ateina iš Blu-ray diskų.
Garso režimai – daugelis soundbarų turi skirtingus režimus filmams, muzikai, žaidimams. Žaidimų režimas su mažu latency yra svarbus tiems, kurie žaidžia konsolėmis – garso vėlavimas gali tikrai erzinti.
Programėlė ir atnaujinimai – tai dažnai ignoruojamas aspektas. Geras soundbar turėtų gauti firmware atnaujinimus, kurie pagerina veikimą ar prideda funkcijų. Patikrink, ar gamintojas aktyviai palaiko savo produktus.
Soundbar vs atskira garso sistema – kada pasirinkti ką
Ši diskusija yra amžina, bet pabandysiu ją išspręsti praktiškai.
Soundbar tinka, kai:
- Kambarys yra nedidelis arba vidutinis (iki 25-30 kv. m)
- Nori minimalaus kabelių skaičiaus
- Partneris/šeima nenori garsiakalbių visame kambaryje
- Biudžetas iki 500 eurų
- Televizorius yra pagrindinis naudojimas (ne muzika)
Atskira sistema tinka, kai:
- Kambarys didelis (virš 30 kv. m)
- Muzika yra svarbi, ne tik filmai
- Nori tikro erdvinio garso su garsiakalbiais aplinkui
- Biudžetas leidžia investuoti 600+ eurų
- Esi audiofilo tipo žmogus, kuriam garso kokybė yra prioritetas
Reikia pripažinti – soundbar visada bus kompromisas. Bet tai yra geras kompromisas, kuris daugumai žmonių tikrai pagerina kasdienę patirtį be didelių investicijų ir sudėtingo montavimo.
Taigi, ką pirkti – realus atsakymas be apsidraudimo
Jei reikia vieno konkretaus atsakymo, štai jis: Sony HT-S400 arba LG S75Q yra geriausias pinigų ir kokybės santykis šiuo metu. Abu turi atskirus subwooferius, abu palaiko Atmos, abu skamba tikrai gerai. Sony yra šiek tiek paprastesnis ir pigesnis, LG – techniškai pranašesnis, bet ir brangesnis.
Jei turi Samsung televizorių ir nori paprastumo – Samsung HW-Q600C su Q-Symphony yra logiškas pasirinkimas. Ekosistemos integracija čia tikrai veikia ir prideda vertės.
Jei esi Sonos ekosistemoje – Beam Gen 2 arba Arc (jei biudžetas leidžia). Sonos kokybė yra stabili, programinė įranga – viena geriausių rinkoje, ir ilgalaikis palaikymas – garantuotas.
Ir paskutinis dalykas, kurį norisi pasakyti: prieš pirkdamas, jei įmanoma – išgirsk. Garso kokybė yra labai subjektyvus dalykas. Tai, kas vienam skamba puikiai, kitam gali atrodyti per daug boso arba per daug aukštų. Didieji elektronikos parduotuvių tinklai dažnai turi demonstracinius modelius. Pasinaudok tuo. Jokia specifikacija lapely nepakeičia penkių minučių klausymosi su savo ausimis.
