Jei kada nors žiūrėjai kokį nors „Twitch” streamerį arba YouTube tiesioginę transliaciją ir galvojai „kaip jie tai daro”, atsakymas dažniausiai slypi vienoje programoje – OBS Studio. Šis nemokamas įrankis per pastarąjį dešimtmetį tapo tikru standartu tarp žmonių, kurie transliuoja žaidimus, veda internetinius seminarus ar tiesiog nori pasidalinti ekranu su pasauliu. Ir svarbiausia – jis nekainuoja nė cento, o galimybių turi tiek, kad profesionalūs studijos naudoja tą pačią programinę įrangą.
Kas iš tikrųjų yra OBS ir kodėl jis toks populiarus
OBS reiškia Open Broadcaster Software – atviro kodo projektas, kurį kuria bendruomenė, o ne kokia nors didelė korporacija. Būtent dėl to jis nuolat atnaujinamas, taisomos klaidos, o naujos funkcijos atsiranda gana greitai, nes prisideda šimtai programuotojų iš viso pasaulio.
Programa leidžia užfiksuoti vaizdą iš kelių šaltinių vienu metu – kameros, ekrano, žaidimo lango, garso įrenginių – ir viską sujungti į vieną vaizdo srautą, kurį galima transliuoti tiesiogiai arba įrašyti į failą. Skirtingai nuo daugelio komercinių alternatyvų, čia nėra vandenženklių, mokamų prenumeratų ar apribojimų, kiek valandų gali transliuoti per mėnesį.
Populiarumas atsirado natūraliai – kai žmonės pastebėjo, kad nemokama programa gali padaryti tiek pat, kiek ir kelis šimtus eurų kainuojanti komercinė programinė įranga, žinia pasklido greitai. Šiandien OBS naudoja ne tik žaidėjai, bet ir mokytojai, dėstytojai, verslo konsultantai, netgi bažnyčios transliuodamos pamaldas internetu.
Pirmieji žingsniai – diegimas ir pradinis nustatymas
Atsisiuntimas vyksta iš oficialaus obsproject.com puslapio, ten yra versijos Windows, macOS ir Linux sistemoms. Diegimas nesiskiria nuo bet kurios kitos programos – kelis kartus paspaudi „Next” ir po minutės kitos jau gali paleisti.
Pirmą kartą atidarius programą, pasirodo vedlys, kuris siūlo automatiškai nustatyti geriausius parametrus pagal tavo kompiuterio galimybes. Rekomenduoju juo pasinaudoti, jei nesi tikras, ką daryti, nes OBS gana neblogai įvertina interneto greitį ir procesoriaus galią, parenka rezoliuciją bei kadrų dažnį.
Vis dėlto verta žinoti keletą pagrindinių dalykų prieš pradedant:
- Rezoliucija – dažniausiai pasirenkama 1920×1080, bet jei kompiuteris silpnesnis, 1280×720 irgi puikiai tinka ir sunaudoja mažiau resursų
- Kadrų dažnis – 30 fps pakanka daugumai atvejų, o 60 fps prasminga rinktis tik jei transliuoji dinamiškus žaidimus
- Bitrate (bitų sparta) – tiesiogiai priklauso nuo tavo interneto atsisiuntimo greičio, per didelis nustatymas sukels stringimus žiūrovams
Scenos ir šaltiniai – transliacijos širdis
Čia prasideda tikroji OBS magija. Programos struktūra remiasi vadinamosiomis „scenomis” (Scenes), kurios veikia panašiai kaip skirtingi vaizdo klipai televizijos laidoje. Kiekviena scena gali turėti savo šaltinių (Sources) rinkinį – kamerą, ekrano vaizdą, tekstą, paveikslėlius, garso takelius.
Praktinis pavyzdys: streameris gali turėti vieną sceną, kurioje rodomas tik žaidimas su maža kamera kampe, kitą sceną – „pertraukėlės” ekranas su statišku paveikslėliu ir muzika, o trečią – „prasideda po 5 minučių” ekraną prieš pradedant transliaciją. Tarp šių scenų galima persijungti vienu paspaudimu, ir žiūrovai net nepastebės sklandaus perėjimo.
Šaltinių pridėjimas vyksta paprastai – apačioje kairėje esančiame lange spaudi pliuso mygtuką ir renkiesi iš sąrašo: Vaizdo įrašymo įrenginys (kamera), Ekrano fiksavimas, Lango fiksavimas, Žaidimo fiksavimas, Vaizdo/garso failas, Naršyklės šaltinis ir taip toliau. Kiekvienas šaltinis turi savo nustatymus, kuriuos galima koreguoti dukart spustelėjus.
Vienas dažnas patarimas iš patyrusių vartotojų – naudoti „Žaidimo fiksavimą” (Game Capture) vietoj bendro ekrano fiksavimo, kai transliuoji žaidimus. Šis metodas efektyvesnis kompiuterio resursų atžvilgiu ir dažniausiai duoda geresnę kokybę, ypač kai žaidimas veikia viso ekrano režimu.
Garso nustatymai – dažnai pamirštas, bet kritiškai svarbus dalykas
Daugelis pradedančiųjų sutelkia visą dėmesį į vaizdą ir pamiršta, kad blogas garsas gali sugadinti transliaciją labiau nei prastas vaizdas. Žiūrovai toleruos šiek tiek prastesnę raišką, bet triukšmingas ar per tylus mikrofonas privers juos uždaryti langą per kelias minutes.
OBS turi atskirą garso mikserio langą, kuriame matai visus aktyvius garso šaltinius – mikrofoną, sistemos garsą, žaidimo garsą. Kiekvieną galima reguliuoti atskirai, o tai ypač naudinga, kai reikia, pavyzdžiui, priciutinti žaidimo garsą, kai kalbi su žiūrovais.
Rekomenduojama pridėti filtrus prie mikrofono šaltinio – dešiniu pelės klavišu paspaudus ant garso šaltinio ir pasirinkus „Filtrai”, atsiranda galimybė pridėti „Noise Suppression” (triukšmo slopinimą) ir „Noise Gate” (triukšmo vartus). Šie du filtrai kartu gali stebuklingai išvalyti garsą nuo klaviatūros paspaudimų, vėdinimo sistemos ūžesio ar aplinkos triukšmo.
Dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama – kompresorius (Compressor filtras). Jis suvienodina garso lygį, kad kalbant tyliau ar garsiau, garso stiprumas žiūrovams liktų stabilus. Tai profesionalių radijo studijų technika, kurią gali pritaikyti nemokamai savo namų studijoje.
Transliacijos į skirtingas platformas
OBS nėra pririštas prie konkrečios platformos – gali transliuoti į Twitch, YouTube, Facebook, TikTok ar bet kurią kitą platformą, kuri palaiko RTMP protokolą. Nustatymai randasi skiltyje „Settings” > „Stream”, kur reikia pasirinkti platformą ir įvesti savo transliacijos raktą (Stream Key).
Transliacijos raktas veikia kaip slaptažodis – jokiu būdu jo nerodyk viešai per transliaciją ar nesidalink su niekuo, nes bet kas su tuo raktu galės transliuoti tavo vardu. Jei atsitiktinai jį atskleidei, platformos leidžia jį iš karto sugeneruoti iš naujo.
Populiarėjanti tendencija – transliuoti į kelias platformas vienu metu. Tam reikia arba trečiųjų šalių paslaugų kaip Restream, arba OBS papildinių, kurie leidžia daugkartinę transliaciją. Verta žinoti, kad tai reikalauja daugiau interneto pralaidumo ir kompiuterio galios, todėl silpnesnės sistemos gali nesusitvarkyti.
Papildomi patobulinimai, kurie pakelia transliaciją į kitą lygį
Kai pagrindiniai dalykai jau veikia, galima pradėti eksperimentuoti su detalėmis, kurios atskiria mėgėjišką transliaciją nuo profesionaliai atrodančios.
Chroma key (žalias ekranas) – jei turi žalią ar mėlyną foną, OBS leidžia jį pašalinti naudojant „Chroma Key” filtrą kameros šaltinyje. Tai leidžia tavo veidą „įdėti” tiesiai ant žaidimo ar prezentacijos vaizdo, kaip dažnai matome pas profesionalius streamerius.
StreamElements ar StreamLabs papildiniai – šie įrankiai integruojasi su OBS ir prideda animuotus pranešimus, kai kas nors užsiprenumeruoja kanalą, padovanoja „bit” ar tiesiog prisijungia. Šios mažos detalės daro transliaciją gyvesnę ir interaktyvesnę.
Naršyklės šaltiniai (Browser Sources) – vienas iš galingiausių OBS įrankių, leidžiantis įterpti bet kokį internetinį turinį tiesiai į transliaciją. Čia galima rodyti realaus laiko čia rašomus komentarus, orų prognozę, laikrodį ar netgi interaktyvius žaidimus, su kuriais žiūrovai gali sąveikauti.
Studio Mode – funkcija, leidžianti paruošti kitą sceną prieš ją parodant žiūrovams. Tai veikia panašiai kaip televizijos laidose, kur režisierius mato, kas bus rodoma toliau, prieš perjungdamas kamerą gyvai.
Ką daryti, kai kažkas neveikia kaip turėtų
Dažniausia problema, su kuria susiduria pradedantieji – transliacijos stringimas (lagging) žiūrovams. Tai beveik visada susiję su per dideliu bitrate nustatymu, palyginti su realiu interneto atsisiuntimo greičiu. Sprendimas paprastas – sumažinti bitrate nustatymus arba pereiti prie žemesnės rezoliucijos.
Kita dažna problema – „juodas ekranas” transliuojant žaidimą. Dažniausiai tai reiškia, kad žaidimas veikia su administratoriaus teisėmis, o OBS – ne (arba atvirkščiai). Sprendimas – paleisti abi programas su tomis pačiomis teisėmis, geriausiai abi kaip administratorius.
Jei procesorius perkaista arba kompiuteris pradeda stipriai lėtėti transliuojant, verta patikrinti koduotojo (Encoder) nustatymus. Numatytasis x264 koduotojas naudoja procesorių, tuo tarpu NVENC (jei turi NVIDIA vaizdo plokštę) perkelia darbą į vaizdo plokštę, atlaisvindamas procesorių žaidimui.
Vietoj apibendrinimo – ką reikia įsidėmėti prieš pirmąjį eterį
Jei visą šį straipsnį skaitei galvodamas apie savo pirmąją transliaciją, štai keletas dalykų, kurie iš tikrųjų svarbūs, o ne vien teorija.
Pirma, netikėk, kad viskas turi būti tobula nuo pirmos dienos. Dauguma sėkmingų streamerių pradėjo su vidutiniška kamera, paprastu mikrofonu ir vos viena scena. Technika pagerėja laikui bėgant, kai atsiranda finansinių galimybių ir supratimo, kas iš tikrųjų reikalinga.
Antra, prieš eidamas gyvai, visada pasidaryk testinę transliaciją privačiu režimu arba tiesiog įrašyk vaizdą lokaliai. Tai leis pastebėti garso problemas, netikėtus foninius triukšmus ar techninius nesklandumus, kol dar nėra žiūrovų, kurie tai matytų.
Trečia, neapsikrauk per daug papildinių ir efektų iš karto. Geriau pradėti nuo paprastos scenos su kamera ir ekranu, o vėliau po truputį pridėti chat overlay, alertus ir kitas detales, kai jau jautiesi patogiai su pagrindiniais nustatymais.
Ir paskutinis, gal svarbiausias dalykas – OBS bendruomenė yra milžiniška, todėl beveik kiekviena problema, su kuria susidursi, jau kažkieno buvo išspręsta ir aprašyta forumuose ar YouTube pamokose. Prieš krimstis vienam su nesuprantamu nustatymu, tiesiog įklijuok klaidos pranešimą į paieškos sistemą – tikimybė, kad kažkas jau rado sprendimą, yra didelė.
Transliavimas prasideda nuo smalsumo ir noro eksperimentuoti – visa likusi technika ateina savaime, kai pradedi praktiškai naudotis programa, o ne vien skaityti apie ją.
